Minskas signalizuoja, kad siekia suartėti su ES šalimis, tarp jų ir Lietuva. Dabar bus gana įdomu stebėti pragmatiškai mąstančių Lietuvos politikų reakciją.

Kalinių paleidimas – ženklas atnaujinti dialogą. Baltarusijos strategija, žinoma, nenauja. Taip pat dera sutikti, kad Europos sankcijos suveikė.

Galbūt Baltarusijai iš anapus vakarinės šalies sienos buvo patarta elgtis su ES išmintingiau, kad sankcijos nesugriežtėtų ir nepakenktų santykiams su kaimynais?

Jei pats Aliaksandras Lukašenka pripažino žinąs apie ES spaudimą Lietuvai ir Latvijai – tai įmanoma. Tiesa – tai gan miglota prielaida, nors toks sprendimas būtų labai išmintingas tyliosios diplomatijos žingsnis.

Kadangi ankstesnei prielaidai pagrįsti neturime duomenų, manysime, kad Minsko poelgį vis dėlto nulėmė ES sankcijos, arba, jei tiksliau, naujų sankcijų galimybė.

Dabar Baltarusijos valdžia, padariusi nuolaidą, laukia reakcijos. Kaip elgsis kaimynės – pirmiausia Lietuva ir Latvija, o tada ES?

Jei toliau bus diskutuojama dėl sankcijų ir jų griežtėjimo, keliamos tos pačios sąlygos, reikalaujant jas visiškai įgyvendinti, Minskas atsitrauks.

Išankstinių sąlygų kėlimas Baltarusijai iš esmės automatiškai lems santykių įšaldymą. Kitaip sakant, kurį laiką dialogas bus, gal bus ir pažadų demokratijai, bet tai bus laikina.

Dabar susiklostė palankios sąlygos kurti ilgalaikį Lietuvos ir Baltarusijos politinį dialogą, aiškiai signalizuojant, kad Vilniui ES sąlygos bent jau nėra santykių su Minsku prioritetas.

Pavyzdžiui, galima palikti šiuos klausimus spręsti Varšuvai...

Galėtume įtikinti Minską žengti daugiau žingsnių, kurie tenkintų Briuselį, ir taip net pasiektume daugiau nei spaudimu. Kitaip tariant, konstruoti santykius, nors tai nelengva, – racionaliau, nei juos įšaldyti.

Sąlyga viena – Baltarusijos valdžia turi matyti, kad į jų žingsnius reaguojama pragmatiškai.

Pirmas Minsko ženklas Lietuvai suartėjimo link buvo Baltarusijos ambasadoriaus komentarai, paskelbti aną savaitę.

Tai buvo nuotaikų patikrinimas gan aštraus pobūdžio argumentais. Kadangi tai sukėlė tikrai racionalias diskusijas, Minskas suvokia, kad santykiams pagerinti vis dėlto yra prielaidų.

Tiesa, dialogo mezgimas – ne tik Minsko reikalas, tai ir Lietuvos užduotis. Vienas svarbiausių mūsų darbų ES būtų kaip įmanoma labiau sumažinti spaudimą. Užkulisinė strategija nebūtų parama A.Lukašenka, o gan gudrus ėjimas.

Kitaip sakant, Briuselyje galima deklaruoti savo paramą įvairaus pobūdžio vertybinėms idėjoms, tačiau dirbti reikia kita linkme.

Iš esmės reikia saliamoniško sprendimo. Kad Briuselis matytų, jog kokie nors pokyčiai vyksta ir Baltarusija (kurią būtų galima įtikinti) atleidžia režimo varžtus. Tuo metu mūsų dialogas su Baltarusija vyktų visai kitais klausimais.

Tikslas? Nėra ko slėpti – neleisti, kad Baltarusija ilguoju laikotarpiu taptų priklausoma nuo kitų išorės jėgų. Jei tai nutiks, nebeturėsime visai jokių poveikio svertų kaimynams.

Be to, žinant faktą, kad, išskyrus latvius, gal estus, su kitais kaimynais mums nelengva kalbėtis, reikia išnaudoti kiekvieną progą užsienio politikos kryptims įvairinti.

Taigi, galimybė yra, ar ja bus pasinaudota – pamatysime.