Jausdamos, kad gali patekti į biurokratiją mažinti pasiryžusios Saulėlydžio komisijos akiratį, įvairios žinybos ėmėsi savigynos taktikos – pradėjo ruošti argumentus, kodėl tos žinybos negalima naikinti ar pertvarkyti.

V.Milaknis raitojasi rankoves

Vyriausybėje dar tik ketinama steigti Saulėlydžio komisiją. Šiomis dienomis paskelbta, kad jos vadovu bus paskirtas verslininkas, buvęs Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius Valentinas Milaknis, neseniai tapęs ir naujuoju premjero Andriaus Kubiliaus patarėju.

Politikai jau svarsto, ką Saulėlydžio komisija galėtų nuveikti per artimiausius kelis mėnesius. Vardijamos įvairios institucijos, kurias ši komisija gali siūlyti panaikinti, prijungti prie kitų žinybų ar kitaip pertvarkyti.

Saulėlydžio komisijos taikiniais taip pat gali tapti keliolika abejotinų institucijų, neretai dubliuojančių viena kitos veiklą.

Jau paskelbta, kad turėtų būti panaikintas Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas. Numatoma svarstyti, ar nederėtų panaikinti arba perduoti kokiai nors kitai institucijai tik pernai įsteigtos Kvalifikacijų tarnybos prie Vyriausybės, kurią kai kurie politikai atvirai vadina "ragų ir kanopų paruošų kontora".

Šiemet pagaliau gali būti įgyvendinta jau senokai puoselėjama idėja Tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą sujungti su Narkotikų kontrolės departamentu prie Vyriausybės. Gali būti panaikinta Nacionalinė sveikatos taryba, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba sujungta su Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija.

Tarp svarstytinų – Vaiko teisių ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybų sujungimas arba kitoks šių institucijų reformavimas, pavyzdžiui, perduodant jų įgaliojimus Konstitucijoje numatytai, todėl nenaikintinai Seimo kontrolierių tarnybai.

Saulėlydžio komisija turės iki šių metų rudens pateikti svarbiausių institucijų, įstaigų funkcijų ir išlaidų peržiūros išvadas.

Rengia gynybos argumentus

Institucijos, į kurias gali nusitaikyti Saulėlydžio komisija, ėmė karštligiškai ieškoti, kaip išlikti arba bent jau, kad pertvarkymas nebūtų toks skausmingas. Daugumos tokių žinybų vadovai rengia gynybinę taktiką, argumentus, kurie padėtų kovoti dėl išlikimo.

Tarp pertvarkytinų minimas ir Ginklų fondas, šiuo metu veikiantis kaip atskira institucija prie Vyriausybės. Šiais metais valstybės biudžete jam numatyti 3,78 mln. litų.

Manoma, kad bent dalį šių lėšų galima būtų sutaupyti sumažinus žinybą ir pakeitus jos pavaldumą. Užsimenama apie galimybę perduoti Ginklų fondą Vidaus reikalų ministerijos priežiūrai.

Ginklų fondo parengtame aplinkraštyje dėl ketinimų ją reorganizuoti teigiama, kad tai turės neigiamos įtakos ginklų ir šaudmenų kontrolei Lietuvoje. Ginklų fondas pabrėžia, kad ginkluote aprūpina Generalinę prokuratūrą, Specialiųjų tyrimų tarnybą, Valstybės saugumo departamentą, Muitinės departamento Kriminalinę tarnybą ir kitas institucijas.

Kaltina privačias bendroves

Fondas taip pat atkreipia dėmesį, kad jis valdo bendrovės Giraitės ginkluotės gamyklos akcijas, kurios priklauso valstybei.

Ginklų fondas intrigomis ir bandymu sužlugdyti šią žinybą kaltina ginklais ir šaudmenimis prekiaujančias privačias bendroves "Defensa", "Arveka", "Oksalis".

"Jos nuolatos siekia įgyti teises tiesiogiai vykdyti prekybą su specialaus statuso subjektais, kadangi tai sudaro per metus 20–50 mln. biudžeto lėšų, kurios šiuo metu įsisavinamos per Ginklų fondą, netaikant ginkluotei jokio antkainio ir nesudaro galimybės iš valstybės vykdomų pirkimų pelnytis privačioms struktūroms", – tvirtinama dokumente.

Ginklų fondo direktorius Gintautas Mišeikis neslėpė, kad ketina tvirtai ginti savo vadovaujamą instituciją nuo, pasak jo, eilinio pasikėsinimo ją reorganizuoti. "Kiek čia dirbu, tiek tų idėjų naikinti ar kardinaliai pertvarkyti fondą vis kas pusantrų dvejus metus atsiranda", – teigė direktorius.

Jis nežino, ar šįkart bandymas panaikinti arba pertvarkyti Ginklų fondą bus sėkmingas: "Bet šiaip, jaučiamas gana stiprus nusiteikimas tą padaryti."

Turės nuspręsti politikai

Būsimasis Saulėlydžio komisijos vadovas V.Milaknis neneigia, kad ši komisija turėtų peržiūrėti ir Ginklų fondo, ir visų prie Vyriausybės veikiančių žinybų funkcijas. Pasak jo, gali būti siūloma naikinti didžiąją dalį, galbūt ir visas tokias institucijas, o jų įgaliojimus perduoti įvairioms ministerijoms.

Bet ar taip tikrai bus siūloma, paaiškės tik rudenį, kai Saulėlydžio komisija pateiks savo išvadas. V.Milaknis atkreipė dėmesį, kad tai bus tik komisijos siūlymai, dėl jų dar turės apsispręsti politikai – Vyriausybės nariai, valdančiosios koalicijos atstovai, pagaliau – Seimas, kuriam reikės priimti įstatymus dėl įstaigų reorganizavimo.

"Natūralu, kad kai kurios žinybos, žinodamos Vyriausybės planus optimizuoti valstybės valdymą, tam ruošiasi ir yra pasirengusios pateikti savo gynybinius argumentus", – sakė premjero patarėjas ir pridūrė, kad šie argumentai bus pagalbinė medžiaga, politikams galutinai apsisprendžiant dėl valdymo reformos.

V.Milaknis nenori prognozuoti, kiek dabar Saulėlydžio komisijos sprendimų bus įgyvendinta: "To klauskit politikų, kai mūsų pasiūlymai atsiras ir kai politikams reikės dėl jų apsispręsti."

Pirmą kartą nepavyko

2000 m., Andriui Kubiliui vadovaujant dešimtajai Vyriausybei, irgi veikė Saulėlydžio komisija, kuriai, beje, pirmininkavo dabartinis finansų ministras, tuomet Vyriausybės sekretoriaus pareigas ėjęs Algirdas Šemeta.

Tuomet, kaip ir dabar, Saulėlydžio komisija siūlė naikinti visas prie Vyriausybės veikiančias įstaigas, o jų funkcijas perduoti įvairioms ministerijoms. Nors ministrai anuomet pritarė tokiam siūlymui, jis taip ir nebuvo įgyvendintas.