Būsimų pensininkų laukia skurdas, nepaisant to, kiek jie dabar uždirba. Tai paskelbė Pensijų fondų dalyvių asociacija, išanalizavusi naujojoje "Sodros" elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje (EGAS) pateikiamas būsimų pensijų prognozes.

Nemaloni staigmena

Koks bus būsimos pensijos dydis? Šis klausimas aktualus ir jaunimui, ir tiems asmenims, kuriems iki pensijos amžiaus liko keletas metų, praradusiems darbą ir svarstantiems anksčiau išeiti į pensiją. Prognozuojamos senatvės pensijos dydį ir kitą informaciją socialinio draudimo klausimais gyventojai gali sužinoti net neišėję iš namų – jiems tereikia prisėsti prie kompiuterio ir prisijungti prie EGAS.

"Sodros" Vilniaus skyriaus atstovė ryšiams su visuomene Leonilija Perminienė pripažįsta, kad dažnas gyventojas, EGAS pamatęs prognozuojamos pensijos dydį, nustemba, kad jis pernelyg mažas. Būsimiems pensininkams aiškinama, jog šiuo metu socialinio draudimo senatvės pensija skaičiuojama iš dviejų laikotarpių draudžiamųjų pajamų: nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu parenkant penkerius kalendorinius iš eilės einančius metus, kurių asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas yra didžiausias, taip pat – nuo 1994 m. sausio 1 d. išėjimo į pensiją mėnesio įskaitant visų metų draudžiamąsias pajamas.

Trūksta duomenų apie pajamas

Jei asmuo Pensijų skyriui nepateikė duomenų apie socialinio pensijų draudimo stažą ir draudžiamąsias pajamas nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., jo prognozuojamos senatvės pensijos papildoma dalis bus apskaičiuota iš laikotarpio nuo 1994 m. iki senatvės pensijos amžiaus sukakties, t. y. laikotarpio, kurio duomenys yra "Sodros" kompiuterinėje duomenų bazėje.

"Tokiu atveju pirmoje pensijos apskaičiavimo formulės dalyje stažas ir asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas bus pažymėti nuliais. Pensijos dydis bus dalinis. Todėl norint sužinoti prognozuojamos pensijos dydį, atsižvelgiant ne tik į duomenis, esančius nuo 1994 m., bet ir į duomenis iki 1994 m., reiktų pristatyti "Sodrai" (Pensijų skyriui) pažymas apie asmens socialinio draudimo stažą ir draudžiamąsias pajamas nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d.", – aiškino L.Perminienė.

"Sodros" duomenų bazė apie fizinių asmenų draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo stažą kaupiama nuo 1994 m. sausio 1 d. Taigi gauti duomenis nuo 1994 m. nėra sunkumų. Tačiau trūksta informacijos apie gyventojų draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo stažą, įgytą iki 1994 m. sausio 1 d. Todėl turėtų susirūpinti tie gyventojai, kurie dirbo iki 1994 m. sausio 1 d. ir dar nepateikė "Sodrai" socialinio draudimo stažą ir draudžiamąsias pajamas įrodančių dokumentų.

Minimalūs skirtumai

Vis dėlto papildomi dokumentai gali šiek tiek padidinti tik anksčiau dirbusių asmenų pensijas. O jaunimas ir vidurinės kartos atstovai didelių išmokų tikėtis neturėtų. Tuo įsitikinę Pensijų fondų dalyvių asociacijos atstovai.

"Valstybė neskatina dirbančių žmonių mokėti mokesčius ir rūpintis senatve. Pensijų prognozė parodo, kad "Sodros" mokama pensija mažai skirsis nepriklausomai nuo to, daug ar mažai dirbdamas mokėjote mokesčių. Sumokėtų mokesčių ir jau sukauptos pensijos santykis netiesiogiai parodo mokesčių administravimo menką efektyvumą ir yra labai nepalankus dirbančiam", – sakė Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas.

EGAS sistemoje pateikti duomenys parodė, kad jaunas asmuo, dirbantis ir mokesčius mokantis apie penkerius metus nuo minimalaus atlyginimo, jei niekas ateityje nesikeis, turėtų gauti šiek tiek didesnę nei 600 litų pensiją. O 40-metis, vien per 2008 ir 2009 m. "Sodrai" sumokėjęs daugiau kaip 100 tūkst. litų, jei tokias pačias sumas mokėtų dar 25 metus, gautų tik šiek tiek didesnę kaip 900 litų pensiją. Taigi, anot M.Kalesinsko, dirbantis asmuo, sumokėjęs "Sodrai" mažiausiai milijonu litų daugiau nei minimalią 800 litų algą gaunantis asmuo, gali tikėtis tik 300 litų per mėnesį didesnės pensijos.

Visą straipsnį skaitykite dienraštyje "Vilniaus diena"