Šiuo sprendimu taip pat atsisakoma automatinio įtraukimo į pensijų fondus, leidžiama vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos – visą sumą, bet toliau kaupiantiesiems palikti 1,5 proc. valstybės įnašą. Vis dėlto reforma vertinama prieštaringai, kritikuojama, kad ji gali lemti mažesnę gyventojų pensiją, neigiamą poveikį viešiesiems finansams ir mažesnes pensijas kaupiantiems.

L. Kukuraitis: daugiau laisvės ir atsakomybės

Seimo nario Lino Kukuraičio teigimu, reformos reikėjo, nes antra pensijų pakopa jautrino visuomenę. Pakeitimai – įsiklausymas į žmonių reiškiamą kritiką. Jis tikina, kad sudarius galimybę pasitraukti iš kaupimo, žmonės turės daugiau laisvės ir jus didesnę atsakomybę valdant savo pinigus.

„Fondų vertės krenta, infliacija kyla, žmonės mato, kad pinigai dingsta iš rankų, ir nieko negali padaryti“, – būtinybę keisti sistemą argumentavo L. Kukuraitis.

Visgi klausiamas, ar žmonės iš reformos pajus realią naudą, jis vengė tiesaus atsakymo. „Tie, kurie naudosis šia sistema, jų pensijos bus didesnės, nes sukaups daugiau, o kas nesinaudos, tiems pensijas mokės „Sodra“, – kalbėjo Seimo narys ir pridūrė manantis, kad dalis žmonių liks sistemoje.

Jis įsitikinęs, kad dabar veikianti sistema nėra efektyvi, nes joje dalyvauja tik maždaug trečdalis darbingo amžiaus žmonių. Seimo nario manymu, ateityje reikėtų grįžti prie diskusijų apie privalomąjį kaupimą, tačiau būtina užtikrinti, kad kaupimas būtų tvarus.

G. Skaistė: laimės tik politikai

Pasak Seimo narės Gintarės Skaistės, iš reformos laimės tik visuomenei įtikti norintys politikai, o žmonės ilguoju laikotarpiu naudos nepajus. Pensijos bus mažesnės ir tiems, kurie nutrauks kaupimą, ir tiems, kurie liks kaupti, nes grąža iš sistemos bus mažesnė, sakė ji.

„Lietuvos bankas įvertino, kad didžioji dalis pasitraukusiųjų išleis pinigus trumpalaikiam vartojimui – tokių bus 50–60 proc. pasitraukusių iš kaupimo“, – teigė G. Skaistė.

Kaitaliojimas yra vinis į antros pakopos pensijų sistemą.

Seimo narė įsitikinusi, kad antroji pensijų pakopa padėtų užtikrinti adekvačias pensijas, kadangi „Sodra“ nėra pajėgi jas didinti ypač stipriai. „Antra pakopa atsirado matant, kad artėja demografinė duobė“, – pabrėžė buvusi finansų ministrė.

Ji atkreipia dėmesį, kad dvejų metų pasitraukimo laikotarpis gali būti rizikingas. „Pasitraukimo laikotarpiu fondai nežino, kiek galima investuoti, jie yra paralyžiuoti, o tai nenaudinga tiems, kurie lieka kaupti, ir galbūt mažina motyvaciją pasilikti“, – sakė G. Skaistė.

Skatins nekaupti?

Lietuvos pensijų fondų dalyvių asociacijos pirmininkas Jonas Dirginčius atkreipia dėmesį, kad nė vienas iš reformos punktų negerina kaupimo galimybių, o tik lengvina galimybes atsiimti lėšas ir nebekaupti. Jo įsitikinimu, tikslas didinti pasitikėjimą antra pensijų pakopa taip pat nebus pasiektas.

„Sistema kelia pasitikėjimą tada, kai ji stabili. Kai nekaitaliojama ir visiems aiški. Dabartinės sistemos net aš, nors daug gilinuosi, iki galo nesuprantu, tai ką kalbėti apie paprastą žmogų? Naujienos ir pakeitimai tokie dažni ir dideli, kad net finansiškai labai raštingas žmogus turi skirti daug laiko, kad viską suprastų“, – sakė J. Dirginčius.

Jo manymu, vienas iš būdų didinti pasitikėjimą sistema būtų galimybė kaupti antroje pakopoje ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES veikiančiuose fonduose. Kita išeitis užtikrinti stabilumą ir pasitikėjimą, skatinti žmones kaupti antroje pakopoje galėtų būti antros pakopos valstybinio pensijų fondo įsteigimas.

Jam kelia nerimą, kad jei itin daug žmonių nuspręs atsiimti pinigus, sistema gali išvis žlugti, o efektyviausia ji tada, sako remdamasis turimais kitų šalių ekspertų vertinimais, kai pensijai kaupia visi be galimybės pasitraukti.

„Kaitaliojimas yra vinis į antros pakopos pensijų sistemą“, – reformą kritikuoja J. Dirginčius.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: