Quantcast

Dar kartą apie nelygybę

Lietuvos politinio elito atstovai kartoja, kad mūsų šalies tikslas – tapti Vakarų dalimi. Ir, nors iš lėto, bet užtikrintai Lietuva šį tikslą įgyvendina. Ar iš tiesų?

Žvelgdami į kelis socioekonominius rodiklius, palyginkime tris panašaus dydžio valstybes iš trijų skirtingų regionų: Rytų Europoje esančią Lietuvą (2,8 mln. gyventojų), Vakarų Europai priklausančią Daniją (5,7 mln. gyventojų) ir Lotynų Amerikoje esantį Urugvajų (3,4 mln. gyventojų).

Bendrasis vidaus produktas (BVP) ir jo dalis vienam gyventojui: Pasaulio bankas Danijos BVP 2016 m. įvertino maždaug 306 mlrd. JAV dolerių, Lietuvos – 42,7 mlrd., o Urugvajaus – 52,4 mlrd. Atitinkamai, BVP dalis vienam gyventojui Danijoje per metus siekia 53,4 tūkst., Lietuvoje – 14,8 tūkst., o Urugvajuje – 15,2 tūkst. JAV dolerių.

BVP augimas: visų trijų šalių ekonomikos pastaruoju metu auga panašiu tempu – nuo beveik 2 iki šiek kiek daugiau nei 3 proc. Akivaizdu, kad tokiais augimo tempais Lietuva ir Urugvajus dar ilgai nepasivys Danijos, jei iš viso pasivys.

Pajamų nelygybė: Danijoje pajamų pasiskirstymo statistinis rodiklis (Gini koeficientas) sudaro 27,5 punkto ir tai yra laikoma maža nelygybe. Lietuva su 37,9 Gini, kuris dar ir nuosekliai auga, bei Urugvajus su 41,6 Gini jau yra laikomos vidutinės nelygybės šalimis.

Vidutinis atlyginimas (prieš mokesčius): Danijoje vidutinis (bruto) atlyginimas siekia 466 tūkst. kronų (62 tūkst. eurų) per metus, arba 5,1 tūkst. eurų per mėnesį. Lietuvoje – 9,816  tūkst. eurų per metus, arba 818 eurų per mėnesį. Urugvajuje – 9,3 tūkst. JAV dolerių (7950 eurų) per metus arba 777 JAV dolerius (664 eurus) per mėnesį.

Valstybės išlaidos mokslui: Danija skiria moksliniams tyrimams 3 proc. viso šalies BVP (2014 m.), o Lietuva – 0,47 proc. BVP (2016 m.). Maža to, suma, kurią Lietuvos politikai atseikėja mokslui vystyti, kasmet mažėja – nuo 0,95 proc. BVP (2013 m.) iki 0,76 proc. BVP (2015 m.). Galime pasiguosti, kad Urugvajus skiria mokslui dar mažiau – viso labo 0,23 proc. šalies BVP (2013 m.).


Šiame straipsnyje: BVPekonomikaLietuva

NAUJAUSI KOMENTARAI

To 3 komentaras

To 3 komentaras portretas
Ir ka čia protingo pasakei? Susimastei prieš rašydamas, ar tiesiog rašai bet ka? Dėmesio trūksta? O gal koks kitas sutrikimas kamuoja? Yra juk gydymo įstaigos.

Kremliaus gaideliui Beržiūnui

Kremliaus gaideliui Beržiūnui  portretas
Geriau pasigirtum Putino Rusijos, Š.Korėjos ir Zimbabvės pasiekimais ekonomikoje. O, gal jos visus aplenkusios taip toli, kad jų net nesimato?

Deja

 Deja portretas
Labai jau riboto turinio "pastebėjimas", nelygus žinių bagažas - žurnalistas daug dirba, analizuoja užsienio ir vidaus politikos peripetijas, o daugelio komentatorių kompetencija siekia iki nosies galo. Ko nesuprantu, visada neigiu.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

  • Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energija
    Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energija

    Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas per metus išaugo 2,9 proc., o palyginti su paskutiniuoju 2023 m. ketvirčiu jis padidėjo 0,8 proc. Didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyči...

  • Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas
    Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas

    Rinkimai demokratinėje valstybėje – tai pirmiausia visuomenės brandumo įvertinimas, tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kiek laisvos Lietuvos piliečiai turi galimybių ir noro per rinkimus išreikšti savo valią ir lemti valstybės r...

    2
  • Rinkimų kampanija lygi nuliui
    Rinkimų kampanija lygi nuliui

    Rinkimų į valstybės vadovo postą šiemet nebus, prezidento institucija po D. Grybauskaitės – nususinta ir nebeaktuali. Tyla, ramybė ir bangų ošimas – kampanija lygi nuliui. Kybo tik keli ironiški premjerės plakatai tarp ...

    6
  • Kaip prisivyti Europos Sąjungos vidurkį ne tik vartojant, bet ir kaupiant ateičiai?
    Kaip prisivyti Europos Sąjungos vidurkį ne tik vartojant, bet ir kaupiant ateičiai?

    Pastarąjį dešimtmetį pajutome tikro „vakarietiško“ gyvenimo skonį. Mūsų jau nebestebina kavos puodelio kaina Madride, nes Vilniuje už jį mokame beveik tiek pat. Daugeliui savotišku standartu tapo ir savaitgalio kelion...

    3
  • (Ne)reikalingos knygos
    (Ne)reikalingos knygos

    Užbaigdami Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, šiandien  bibliotekininkai leisis į žygį Plateliuose. Tai šios profesijos atstovų žinutė visuomenei, kad bibliotekininkai – ne tarp knygų lentynų užsisklendusi, o aktyvi,...

  • Vagių ir šliundrų sovietai
    Vagių ir šliundrų sovietai

    Niekas negali pasakyti, ką Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) iš tiesų veikė nuo 1913-ųjų rudens iki 1917-ųjų pavasario, gyvendamas Sibiro tremtyje. ...

    19
  • Mergelė Bufetava
    Mergelė Bufetava

    Prastai lietuviškai kalbantis pilietis Z. Z. turėjo jugoslavišką bufetą. Kažkada pirktą pagal pažintis už talonus. Nors Jugoslavijos jau nėra, tačiau bufetas tebestovi. Virš bufeto ant sienos prikalta Rusijos vėliava. Kartą, kai...

    6
  • Pirmi mero V. Benkunsko kadencijos metai: sostinė išsirinko merą, kuris dirba puse etato
    Pirmi mero V. Benkunsko kadencijos metai: sostinė išsirinko merą, kuris dirba puse etato

    Kasmetinė mero ir tarybos darbų ataskaita ilgus metus buvo privalomas dokumentas, kurį miesto vadovas kasmet pateikdavo vilniečiams, kad jie galėtų matyti, kaip vykdomi valdžios  įsipareigojimai. Šią tradiciją įvedė Artūras Zuokas, ka...

    4
  • Timūras be būrio
    Timūras be būrio

    Potvynis Sibire nesibaigia, užtvindė jau ir urano kasyklas (skęstantys miestai, kaimai, namai su visu gyvuoju inventoriumi šiuo atveju – ne tiek svarbūs), taiką vis drumsčia ukrainiečių koviniai dronai (nepainioti su kovinėmis žąsimis),...

  • Atstatėme istorinį teisingumą
    Atstatėme istorinį teisingumą

    Man, kaip partizano ir tremtinės dukrai, itin svarbu ir labai džiugu, kad balandžio 18-ąją Seime įstatymo pakeitimu atstatytas istorinis teisingumas nuo okupacijų nukentėjusiems panašaus likimo Lietuvos gyventojams. Mano inicijuotoms Asmenų, nu...

    3
Daugiau straipsnių