- Goda Vileikytė, Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) per ketvirtį paaugus 0,8 proc., o per metus – 2,9 proc., ekonomistai sako, kad tai rodo šalies ekonomikos sugrįžimą „į augimo trajektoriją“ bei leidžia tikėtis tolesnio jos augimo.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad tokio BVP augimo galima tikėtis ir ateinančiais metų ketvirčiais.
„Toks BVP šuolis nėra netikėtas ir panašu, kad jeigu nebus didelių neigiamų netikėtumų, išorinių šokų, tai toks augimas turėtų tęstis ir likusiais šių metų ketvirčiais“, – antradienį BNS sakė N. Mačiulis.
„Tai nėra netikėtas rodiklis, turint omenyje, kad jau stebėjome pastaraisiais mėnesiais sparčiai atsigaunančią pramonę bei mažmeninę prekybą“, – pridūrė jis.
Šiaulių banko vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, pirmojo ketvirčio BVP įvertis yra optimistiškas, jis rodo, jog Lietuvos ekonomika „grįžo į augimo trajektoriją“.
„Tą rodo tiek ketvirtinis, tiek metinis augimas. Toks rezultatas leidžia tikėtis, kad Lietuvai visai neblogai pavyko susidoroti su nepalankia verslo ciklo faze, aukštų palūkanų normų aplinka, vangumu eksporto rinkose“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.
Kad artimiausiais ketvirčiais Lietuvos ekonomika toliau didės, prognozuoja ir Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas.
„Tokia ekonomikos raida numatoma, nes tikimasi, kad palengva atsigaus paklausa pagrindinėse prekybos partnerėse, o tai palankiai veiks prekių ir paslaugų eksporto raidą. Taip pat nenustoti augti turėtų ir vidaus paklausa, ypač namų ūkių vartojimas“, – LB pranešime antradienį teigė D. Imbrasas.
Anot „Swedbank“ ekonomisto N. Mačiulio, Lietuvos BVP augimui daugiausia teigiamos įtakos turėjo toliau augančios investicijos.
„Matome, kad pirmąjį šių metų ketvirtį statybų apimtys buvo išaugusios dešimtadaliu dėl didėjančios gyventojų perkamosios galios ir didėjančios mažmeninės prekybos“, – aiškino N. Mačiulis.
Tuo metu I. Genytė-Pikčienė sakė, kad šiemet geresnius rezultatus turėtų rodyti Lietuvos pramonė.
„Jau panašu, kad didžiausias skausmo taškas, dugnas praeityje, jau po truputį pramonės įmonės ruošiasi naujo gamybos ciklo pradžiai, kaupia naujas atsargas, matyt, ir užsakymų daugėja – ypatingai (tai rodo – BNS) pernai reikšmingą susitraukimą demonstravusios pramonės šakos“, – teigė analitikė.
Anot jos, šiemet, ypač antrąjį pusmetį, kuomet euro zonoje, tikėtina, bus mažinamos bazinės palūkanų normos, „įgauti naują pagreitį“ turėtų pernai smukusi chemijos, medienos, baldų pramonė.
„Tai duos gana aiškų startą lūkesčių ir vartojimo atsigavimui eksporto rinkose. Šitos veiklos, panašu, kad tikrai reaguos. Matome, kad potencialas ir pajėgumai nėra sumažinti, užimtumas nemažėja“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.
LB ekonomisto D. Imbraso teigimu pirmąjį šių metų ketvirtį, pardavimus didino daugelis apdirbamosios gamybos sektorių, o pastebimiau jie sumenko tik mašinų ir įrangos gamybos įmonėse bei įmonėse, atliekančiose mašinų ir įrangos remonto bei įrengimo darbus.
Tai nėra netikėtas rodiklis, turint omenyje, kad jau stebėjome pastaraisiais mėnesiais sparčiai atsigaunančią pramonę bei mažmeninę prekybą.
„Labiausiai prie apdirbamosios gamybos pardavimų augimo prisidėjo chemijos pramonė, kurios kovo mėnesio pardavimai buvo bene trečdaliu didesni nei vidutiniškai 2023 metais, ir autopramonė – jos pardavimai po trumpalaikio stabtelėjimo praėjusių metų pabaigoje grįžo prie istoriškai aukšto lygio“, – teigė D. Imbrasas.
„Pastarąjį kartą taip sparčiai apdirbamosios gamybos pardavimai augo tik prieš prasidedant Rusijos karui Ukrainoje“, – pabrėžė ekonomistas.
Ekonomistai taip pat pabrėžė, kad šiuo metu Lietuvoje stipriai auga gyventojų perkamoji galia.
„Kadangi šiuo metu metinė infliacija yra lygi nuliui, tuo tarpu vidutinio darbo užmokesčio augimas siekia apie 10 proc., tai Lietuvoje perkamosios galios augimas yra vienas sparčiausių Europos Sąjungoje, ir tai jau atsispindi ir mažmeninėje prekyboje ir kituose makroekonominiuose rodikliuose“, – sakė N. Mačiulis.
Pasak I. Genytės-Pikčienės, teigiama didmeninės ir mažmeninės prekybos įtaka BVP rezultatams rodo, kad pakankamai energingai augant perkamajai galiai, atsigauna ir šalies vidaus vartojimas.
„Infliacija mūsų galimybių nebemažina ir mes galime didinti realų prekių įsigijimo kiekį“, – kalbėjo analitikė.
Anot D. Imbraso, vėl pradėjęs augti namų ūkių vartojimas turėtų išlaikyti šią tendenciją ir ateityje – gyventojų pajamos tebekils, jų užtikrintumas ateitimi toliau augs. LB ekonomistas sako, kad tokios veržlios investicijų raidos, kokia ji buvo praeitais metais, nenumatoma, tačiau jos ir šiais metais prisidės prie ekonomikos plėtros.
Ekonomisto teigimu, padėtis palanki ir paslaugų sektoriuje – daugelio veiklų pardavimai auga.
„Iš paslaugų sektoriaus veiklų itin palankiomis tendencijomis išsiskyrė informacijos ir ryšių paslaugas, taip pat administracines ir aptarnavimo paslaugas teikiančios įmonės“, – nurodė D. Imbrasas.
Valstybės duomenų agentūra antradienį paskelbė, jog Lietuvos BVP pirmąjį šių metų ketvirtį to meto kainomis siekė 17,1 mlrd. eurų – 0,8 proc. daugiau nei paskutinį 2023-ųjų ketvirtį, o per metus jis augo 2,9 proc.
Anot agentūros, vertinant gamybos metodu, pirmąjį šių metų ketvirtį didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos ir transporto ir saugojimo įmonių veiklos rezultatai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose2
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos2
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...
-
Tyrimas: Lietuva pagal investicinį patrauklumą pernai smuko į 24-tą vietą5
Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumą pernai buvo 24–toje vietoje Europoje – keturiomis pozicijomis žemiau nei 2022-aisiais, rodo naujausias bendrovės EY tyrimas „Europe Attractiveness Survey“. ...