Žiūrėjau anądien per vietos televiziją kažkokį tradiciškai lėkštą filmą. Verčia kažkoks vyras iš anglų kalbos, kad mes, aborigenai, suprastume. Taigi žiūriu, ir staiga vertėjas sako: „Jis jau senai tai darė“...

Net amą užėmė nuo tokios kvailos klaidos. Man žmogus, kuris neskiria „senai“ nuo „seniai“, yra grynas debilas. Tai beviltiškas žmogus, kurio jokiais vaistais neįmanoma sugrąžinti į sveiką protą.

Taip, kaip ir tuos, kurie, norėdami pasirodyti protingesni nei iš tiesų yra, kalbėdami vartoja „kaip sakant“. Jie niekaip nepajėgia atskirti „kai“ ir „kaip“, nes į jų protą Dievas neįsuko vieno mažo varžtelio.

Dar baisu būna, kai save laikantys intelektualais asmenys vietoj žodžio „tuo“ vartoja „tuom“. Čia, kaip kažkada rašė Saulius Šaltenis, vis tiek žagrės rankena iš kišenės kyšo.

Žinoma, tai tik žodžiai, ne kokie nors smurtiniai veiksmai. Tačiau priminsiu, kad žodžiai gali žmogų ir į kapus nuvaryti, todėl nereikėtų juos laikyti mūsų gyvenime visiškai bereikšmiais.

Taigi labai svarbu yra tai, kaip kalbama per tokią žiniasklaidos priemonę kaip televizija.

Beje. Žodžių „senai“ ir „seniai“ neskiria tūkstančiai žmonių. Kai skaitai, pavyzdžiui, internetinę žiniasklaidą, retą dieną nerasi netinkamai vartojamą „senai“. Ne kartą mačiau ir pavadinimuose ne taip parašytą šį žodį.

Manyčiau, jei neturi kalbos jausmo, išvis nereikėtų viešai rašinėti ir demonstruoti savo lingvistinio neįgalumo.

Kita vertus, galima įtarti, kad didžioji dalis debilų kaip tik ir skaito tą žiniasklaidą. Skaito ir jiems visiškai „pofik“, ar čia „senai“ ar „seniai“, nes jie patys yra tokie pat neįgalūs skaitytojai, linkę į bet kaip sukurptą vienadienę pramogą ir lingvistinę zoofiliją.

Labai iškart atsiprašau, jei ką nors įžeidžiau, bet reiškinius reikia įvardyti savais vardais.