Lietuvos gėjų ir lesbiečių svetainės inicijuota akcija prie Romo Kalantos paminklo sulaukė nevienareikšmės visuomenės reakcijos.

Neigia sąsajas

Paklaustas, kodėl buvo nuspręsta surengti akciją prie disidento, pagarsėjusio susideginimu protestuojant prieš SSRS valdžią Lietuvoje, idėjos autorius Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų trečiakursis Karolis Banys paprašė neieškoti sąsajų tarp R.Kalantos ir mažumų.

"R.Kalanta įkūnija laisvės simbolį, parodo, kad kartais žmonės paaukoja gyvybę dėl laisvės. Pasirinkome šią vietą ne dėl to, kad R.Kalanta būtų buvęs homoseksualus, tiesiog dėl to, kad jis paaukojo gyvybę dėl laisvės", – sakė jis.

Kai kurie Laisvės alėjos praeiviai stebėjosi, kodėl R.Kalantos atminimą nusprendė paminėti seksualines mažumas vienijanti organizacija. Dar nesuprantamesnė jiems atrodė iš žvakučių sudėliota raidžių kombinacija.

"Iš šešiolikos dalyvavusiųjų pusė buvo heteroseksualūs, prisijungė ir moterų draugijos narės, tolerantiško jaunimo atstovai, kvietėme visus, kurie domisi žmogaus teisėmis", – aiškino K.Banys.

Artimieji tikisi santūrumo

R.Kalantos brolio žmona Jolanta Kalantienė sako, kad šeima yra pripratusi prie dėmesio laisvės simboliu tapusiam Romui. Tačiau ją nustebino užvakar vykusi akcija, kai prie paminklo iš žvakučių buvo sudėlioti seksualines mažumas simbolizuojančios raidės.

"Uždrausti negalime, bet manau, kad vyrui tai nepatiktų, – dienraščiui sakė J.Kalantienė. – Pats Romas buvo normalus. Žinoma, jis galėjo turėti įvairių draugų, nes buvo komunikabilus, turėjo menininko gyslelę, kovojo dėl laisvės."

Disidento giminaitė tikisi, kad įvairios organizacijos nesistengs išnaudoti R.Kalantos atminimo saviems tikslams. Ji pabrėžė, kad R.Kalantos atminimą gerbti ir prie jo paminklo uždegti žvakutes gali visi norintieji.

"Neturime teisės skirstyti žmonių pagal odos spalvą, pomėgius ar gyvenimo būdą, bet jeigu jie bandytų pripaišyti Romui tokius dalykus (homoseksualumą – red. past.), ar teigti, kad jis buvo prijaučiantis, tai jau būtų negerai", – kalbėjo J.Kalantienė.

Pagarba – ir gyviesiems

Politologas Algis Krupavičius pastebi, kad įvairios organizacijos pasirenka skirtingas vietas savo renginiams, kartais ir neturėdamos tikslo kažkaip susieti savo tikslų su tam tikros vietos simboliais.

"Man, žinoma, yra mįslė, kodėl jie nusprendė akciją surengti prie R.Kalantos paminklo, bet, matyt, čia nereikėtų ieškoti ypatingų sąsajų, – svarstė A.Krupavičius. – Garsūs filosofai – prancūzas Jacques Derrida ir vokietis Jurgenas Habermasas yra pažymėję, kad Europoje turi būti daugiau tolerancijos kitoniškumui. Šios pozicijos laikyčiausi ir aš." A.Krupavičius pabrėžė, kad gėjai ir lesbietės turi teisę rengti įvairias akcijas ir minėti jiems svarbius dalykus, jeigu netrukdo kitiems.

VDU rektorius Zigmas Lydeka pastebi, kad yra įvairių progų pagerbti mirusius artimuosius, svarbius visuomenės veikėjus. "R.Kalanta – laisvės simbolis, visa apimantis, ir jeigu buvo pasirinkta ši vieta, reikėtų gerbti pasirinkusiųjų laisvę. Svarbu, kad minėjimai būtų korektiški, nesukeltų interpretacijų, nebūtų suvulgarinti. Tik tokius pasirinkimus gerbiu", – sakė Z.Lydeka.

VDU Socialinės gerovės instituto mokslininkė Nijolė Liobikienė džiaugėsi, kad apskritai prisimenamas R.Kalanta. Filosofas Gintautas Mažeikis pabrėžė, kad kiekvienas turi teisę pagerbti savo herojų atminimą, tačiau esą kartais galima pasirinkti ir santūresnę formą, neskatinti visuomeninių konfliktų. „Pati idėja gal ir gera, bet nesu tikras, ar vertėjo dėlioti iš žvakučių raides LGBT ir taip populiarinti organizaciją. Kalanta ir organizacijos reklamavimas - mažai suderinami dalykai", - svarstė G.Mažeikis.

VDU docentas Arūnas Vaicekauskas:

Romas Kalanta ir jo simbolinis veiksmas 1972-ųjų pavasarį giliai įsirėžė į žmonių atmintį. Jis yra vienas kauniečių tapatumo simbolių, kaip ir Laisvės alėja, Žalgiris. Nežinant akcijos organizatorių tikslų, sunku svarstyti, kodėl jie pasirinko šią vietą, bet logiškiausia sąsaja – laisvės simbolis. Įvairios organizacijos pasitelkia simbolius, nes su jais tapatinasi, būna ir kitų intencijų.

Liepsnelės – dar vienas simbolis, atsiradęs XX a. pradžioje ir išplitęs po Antrojo pasaulinio karo. Žvakutes languose deginome ir Sąjūdžio metais, ir kitais atvejais. Seksualinių mažumų pasirinktos simbolikos nesiimčiau vertinti. Akivaizdu, kad mūsų visuomenė yra netolerantiška ir dažniausiai pati susikuria problemų. Pastebėjau, kad mažumoms atstovaujančios organizacijos siekia ne išsiugdyti tolerantišką visuomenę, bet bando per netoleranciją atkreipti dėmesį į save. Taigi simboliai egzistuoja savaime, o kažkas jais operuoja. Svarbiausia yra tai, kokių tikslų siekia akcijos organizatoriai. Šiuo atveju teisinga yra artimųjų pozicija: jie nedraudžia, bet ir neslepia, kad tai nepatinka. Man irgi nepatinka, bet aš nemanau, kad reikėtų drausti ar neleisti. Visa tai yra organizatorių sąžinės reikalas. Jie patys sprendžia, kur rengti savo renginius ir kokių tikslų jie siekia.