- Dalia Juškienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po filmo „Poetas“ seanso užklupo klausimas – ar patiko? Kitu atveju savaime suprantamas būtų atsakymas „taip“ arba „ne“ – tik ne šiuo.
Šio filmo nereikia vertinti, jį tiesiog reikia pamatyti, kad nepamirštume laisvės kainos. Ir kad pažintume išdavystės veidą. Viena bičiulė guodėsi bijanti eiti į „Poetą“ iš baimės prarasti Kosto Kubilinsko kūrybą. „Tai juk gražiausi vaikiški eilėraščiai! Kaip juos priimti, žinant tiesą apie autorių?!“ – emocingai dalijosi moraline dilema. Petras Cvirka, Antanas Venclova, Salomėja Nėris...
Nukelti paminklus lengviau, nei surasti vietą prieštaringai vertinamų literatūros kūrėjų palikimui.
Nukelti paminklus lengviau, nei surasti vietą prieštaringai vertinamų literatūros kūrėjų palikimui. Pasmerkti ir išbraukti? O gal, kaip norvegai pasielgė su Knutu Hamsunu, savuoju Nobelio literatūros premijos laureatu, simpatizavusiu fašistinėms idėjoms, – neištrinti iš literatūros? Neteisinti asmenybės, bet ir nekvestionuoti talento. Apmaudu, kai po ta pačia išdavikų giljotina bandoma pakišti Justiną Marcinkevičių. Jau po Nepriklausomybės atkūrimo jis išrinktas geriausiu XX a. lietuvių rašytoju, tačiau būtent tuomet prasidėjo diskusijos: kas jis – prisitaikėlis prie okupacinio režimo ar tautos Prisikėlimo budintojas? Naujai alyvos į diskusijų ugnį šliūkštelėjo šiomis dienomis paskelbtas Lietuvos rašytojų sąjungos sprendimas skvere K. Sirvydo gatvėje, Vilniuje, pastatyti paminklą Just. Marcinkevičiui. Kaip ir planuojamas paminklas Smetonai, šis sulaukė to paties visuomenės klausimo: ar reikia tokio įamžinimo nevienareikšmiškai vertinamai asmenybei? Klausti ir sąžiningai ieškoti atsakymų nėra blogai. Tai civilizuotos visuomenės ženklas. Tačiau kapoti galvas teisuolio kardu – jau viduramžiai. Ar ir šiandien, gyvendami laisvoje Lietuvoje, visi tie teisėjai – krištolinio tyrumo? Teisingai pasirinkę ir beatodairiškai einantys tiesiu keliu? Ar tarp arogantiškų, rėksmingų politikų ir visuomenės veikėjų šiandieną berandame asmenybių? Tokių, kaip Just. Marcinkevičius, – paprastų, pagarbių, be lašo pasipūtimo? Net jei ir ne poezijai, šiandien verta statyti paminklą paprastam žmogiškumui. Ir statome: Just. Marcinkevičiaus gerbėjai Ramybės parke Kaune buvo susirinkę PASKAITYTI paminklą poetui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nusilenkti Mamai
Draugė net šastelėjo nuo mobiliojo telefono. „Nenoriu matyti to išsigimimo!“ – nė nedirstelėjo į nuotrauką, kurioje ant baltai užklotos pakylos gėlių jūroje guli ... šuo. Pašarvotas. Savo skausmu socialin...
-
Skaniai gyvename10
Valgai vynuogę ir stebiesi: Pietų kraštų vaisius vidury žiemos. Kaduise, prieš 30 metų, ir rudenį negaudavai. O dabartės – bet kuriuo metu, bet kokiais kiekiais. Bet kažkas kikena: gal jis nežino, kaip tikros vynuogės atrodo: gels...
-
Putinai kyla į paviršių8
Bolševikai nebuvo vienintelė jėga 1917-aisiais siekusi perimti valdžią Rusijoje. Tų pačių metų rugsėjo 10–13 d. (matyt, pagal Grigalijaus kalendorių) savo laimę išbandė ir generolas Lavras Georgijevičius (1870–1918), mies...
-
Juoda – tai balta4
Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos daugumos turėjo nė kiek nenustebinti kreivais minčių vingiais ne pirmąkart pasižyminčio Rusijos atstovo V. Nebenzios kritika dėl naujai parengto rezoliucijos projekto, šįkart liečiančio bosnių musulmonų gen...
-
Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energija
Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas per metus išaugo 2,9 proc., o palyginti su paskutiniuoju 2023 m. ketvirčiu jis padidėjo 0,8 proc. Didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyči...
-
Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas4
Rinkimai demokratinėje valstybėje – tai pirmiausia visuomenės brandumo įvertinimas, tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kiek laisvos Lietuvos piliečiai turi galimybių ir noro per rinkimus išreikšti savo valią ir lemti valstybės r...
-
Rinkimų kampanija lygi nuliui7
Rinkimų į valstybės vadovo postą šiemet nebus, prezidento institucija po D. Grybauskaitės – nususinta ir nebeaktuali. Tyla, ramybė ir bangų ošimas – kampanija lygi nuliui. Kybo tik keli ironiški premjerės plakatai tarp ...
-
Kaip prisivyti Europos Sąjungos vidurkį ne tik vartojant, bet ir kaupiant ateičiai?3
Pastarąjį dešimtmetį pajutome tikro „vakarietiško“ gyvenimo skonį. Mūsų jau nebestebina kavos puodelio kaina Madride, nes Vilniuje už jį mokame beveik tiek pat. Daugeliui savotišku standartu tapo ir savaitgalio kelion...
-
(Ne)reikalingos knygos
Užbaigdami Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, šiandien bibliotekininkai leisis į žygį Plateliuose. Tai šios profesijos atstovų žinutė visuomenei, kad bibliotekininkai – ne tarp knygų lentynų užsisklendusi, o aktyvi,...
-
Vagių ir šliundrų sovietai19
Niekas negali pasakyti, ką Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) iš tiesų veikė nuo 1913-ųjų rudens iki 1917-ųjų pavasario, gyvendamas Sibiro tremtyje. ...