2022-ieji Europoje paskelbti Jaunimo metais. Lietuvoje, greta kitų akcentų, – Gyvūnų gerovės metais. Kurį laiką ginčytasi, ar nepaskelbus dar ir Technologinių startuolių metais, bet po balsavimų nutarta, kad mūsų inovatyvus verslas to lygio dar nepasiekė. Gal ir teisingai. Nėra ko pūstis.

Galime palyginti: triskart nei Lietuva mažesnė Estija startuolių skaičiumi mus lenkia dvigubai. Vien jų „Bolt“ generuoja gerokai per 0,5 mlrd. eurų per metus. Kalbant apie verslą, turime ką ant stalo padėti ir mes. Nors jau antri metai dusina pandemija, Lietuvos įmonės kažkaip kvėpuoja – dažna jų šiemet netgi didino pelnus. Neaišku, ar tas augimas buvo natūralus, ar labiau dėl laikinų krizinių injekcijų iš ES fondų.

2022-aisiais siekime ne tik gyvūnų, bet ir žmonių gerovės. Ne tik finansinės, bet ir dvasinės.

Dirbtinis pinigų įliejimas neatsiranda vien ranka pamojus. Tam vis galingiau sukasi eurų spausdinimo mašinos. Kuo daugiau atspausdintų kupiūrų, tuo labiau jos nuvertėja. Vien, oficialiais duomenimis, metinė infliacija Lietuvoje siekia beveik 10 proc. Neoficialiai? Galime pasiskaičiuoti patys. Atidžiai pastebėkite, kiek per ketverius penkerius metus išaugo jūsų mėgstamų produktų ir paslaugų kainos. Pavyzdžiui, mano mėgstamos rūšies duona nuo euro įvedimo pamažu pabrango 80 proc.! Pajamos kažkodėl nepadvigubėjo. Kad suvoktume realų infliacijos mastą, tokių skerspjūvių galima atlikti ne vieną.

Bet ar viskas matuojama augančiomis ar krentančiomis pajamomis? Žinoma, ne. Juk svarbiausių dalykų – laimės ir laiko nenupirksi už jokius pinigus. Todėl 2022-aisiais siekime ne tik gyvūnų, bet ir žmonių gerovės. Ne tik finansinės, bet ir dvasinės. Semkimės šilumos, dalykimės šiluma. Bent jau toks būtų mano naujametinis pažadas sau.