Tvirtos valios principingas patriotas, taip apibūdina jį pažinojusieji.

J. Matviejevo vadovaujamą Dniprorudnę, kuri gyventojų skaičiumi prilygsta Visaginui, rusai užėmė 2022-ųjų vasario pabaigoje ir netrukus po to areštavo merą.

Rusų nelaisvėje kankinys praleido beveik trejus metus, į tėvynę sugrįžo po mirties. Ten, kur jis buvo, negalioja jokios tarptautinės konvencijos, nepasirodo jokie žmogaus teisių gynėjai ar Raudonojo Kryžiaus aktyvistai.

Jie linkę geriau viso to ir nematyti, patogiau juk diskutuoti apie žmogaus teises, laisves, ekologiją ir tvarumą iš saugių pozicijų. O paskui, žiūrėk, kokia Nobelio taikos premija ant galvos nukris. Juolab štai ir Kalėdos baksnoja į kalendorių.

Beje, net pragare pasinerta į švenčių laukimą. Diedo Morozo ypač laukia toks rusų bankininkas D. Pjanovas, kuris net laišką jam suraitė, prašydamas padėti stabilizuoti rublio kursą ir paaiškinti, kaip Rusija galėtų pasiekti užsibrėžtą infliacijos rodiklį.

O tuo metu Ukrainos fronte „Didžiosios Rusijos“ karo vadai savo eiliniams dalija instrukcijas, kaip „iki galo išlaikyti orumą“.

O tuo metu Ukrainos fronte „Didžiosios Rusijos“ karo vadai savo eiliniams dalija instrukcijas, kaip „iki galo išlaikyti orumą“ ir pačius save nugalabyti. Kitaip tariant, nelaisvė yra blogai, mirtis yra gerai, o to gėrio algoritmas – šaunamasis ginklas arba granata.

„Jei nėra prieigos prie ginklo ar amunicijos, reikia pasitelkti granatą“, – taip rašoma naujausioje prieššventinėje instrukcijoje patrankų mėsai, priduriant, kad tik ranka nesudrebėtų.

Nebejotinai tokie dekretai patiems generolams negalioja, jiems nereikia išlaikyti orumo, nes jo tiesiog nėra. Vargiai rastume tarp jų bent vieną prilygstantį šviesios atminties Dniprorudnės miesto merui.