Migracija, laisvas žmonių judėjimas tampa vis aštresne tema ekonomikos sunkmečiu, o ypač tose valstybėse, į kurias plūsta migrantai.

Deja, dažniausiai kalbama apie naštą, kurią valstybėms užkrauna į jas atvykstantys nauji gyventojai. Be abejo, visų dėmesys tokiu atveju krypsta į neteisėtą statusą turinčius asmenis, kyla nevaldoma emigrantų baimė, ksenofobija, o teigiami migracijos aspektai lieka nepastebėti ir neįvertini.

Taip neturi ir neturėtų būti. Sakau "neturi", nes efektyvi migracijos politika gali būti naudinga tiek persikeliantiems asmenims, tiek juos priimančioms valstybėms, tiek viso pasaulio pažangai. Sakau "neturėtų", nes žmonių mobilumas, laisvė siekti geresnių galimybių svetur yra vienas esminių žmogaus laisvės elementų.

Migracija – tai procesas, kurį reikia valdyti, bet ne problema, kurią reikėtų spręsti, byloja šiandien pasauliui pristatomas 2009 m. pranešimas apie žmogaus socialinę raidą – nepriklausoma mokslinė analizė, kurios rengimą kasmet inicijuoja Jungtinių Tautų vystymo programa. Šių metų pranešimo tema "Įveikiant kliūtis: žmonių mobilumas ir pasaulinis vystymasis". Pranešime analizuojami pastarųjų metų migracijos duomenys iš žmogaus perspektyvos: paties migranto, jo šeimos ir bendruomenės, iš kur jis kilęs, ir visuomenės, į kurią atvyko gyventi ir dirbti.

Analizuodami įvairius migracijos aspektus pranešimo autoriai pateikia daugelį su migracija susijusių mitų. Duomenys rodo, kad priešingai, nei nusistovėjusi nuomonė, migracijos mastas per pastaruosius 25 metų visiškai nepakito. Autoriai neneigia, kad tam tikra dalis migruojančių keliasi iš besivystančių valstybių į išsivysčiusias, tačiau didžioji dauguma žmonių persikelia savo valstybėje ar regione, o ne iš besivystančių šalių į išsivysčiusias. Nėra įrodymų, pagrindžiančių įsitikinimą, kad dėl atvykstančių migrantų vietos žmonės masiškai praranda darbą.

Faktai

- Beveik vienas milijardas žmonių pasaulyje yra emigrantai.

- 740 mln. persikelia į kitą vietą savo šalyje ar regione; 4 kartus mažiau, t. y. 214 mln. asmenų, keliasi į kitą regioną.

- Tik 30 proc. tų, kurie keliasi į kitą regioną, persikelia iš besivystančios valstybės į išsivysčiusią.

- Tik 3 proc. afrikiečių gyvena ne gimtojoje valstybėje.

- Didžiąja dalimi persikeliantys tarptautiniu mastu keliauja iš vienos išsivysčiusios valstybės į kitą.

Darbas ir darbo vietos yra diskusijos, susijusios su migracija, ašis, tad pranešimo autoriai siūlo nemažai rekomendacijų migracijos politikai, susijusių su darbo jėgos poreikiu emigrantus priimančiose valstybėse, ir pateikia visiškai naują pažiūrį į migraciją; migraciją, kuri gali būti naudinga tiek patiems migrantams ir jų kilmės valstybėms, tiek juos priimančioms visuomenėms.

Naujos žinios, įgūdžiai, idėjos, kurias su savimi atsineša emigrantai, gali duoti ir duoda daug naudos juos priimančioms valstybėms. Senstančioms visuomenėms, tokioms kaip Europos šalys, naujos darbo jėgos atvykimas yra būtinas norint užtikrinti stabilų ekonomikos augimą.

Tačiau kalbant apie šią abipusę naudą reikia prisiminti ir kitus migracijos aspektus. Pirmiausia, migracija susijusi su didele ir augančia nelygybe. Tad pranešimo autoriai atkreipia dėmesį, kaip svarbu užtikrinti migrantų teises ir lygias galimybes, kaip kad atlygio už tą patį darbą lygybę, socialinių garantijų vietos darbuotojams ir emigrantams skirtumų panaikinimą. Taip pat žinant, kad vis dėlto labiausiai iš migracijos išlošia vargingiausiai gyvenantys asmenys, siūloma suteikti galimybę persikelti žemiausią kvalifikaciją turintiems asmenims. Tokiu atveju migracija duotų daugiausia naudos socialinės ir ekonomikos raidos požiūriu.

Subalansuota ir visapusiškai naudinga migracijos politika yra galima, nors tai didelis iššūkis šalių vyriausybėms. Dauguma, nors ne visos, priima teisingus sprendimus. Tačiau reikalingiems pokyčiams būtina užtikrinti, kad priimant sprendimus dalyvautų tiek darbdaviai, tiek profesinės sąjungos, tiek pilietinė visuomenė. Šiandien pristatomas pranešimas apie žmogaus socialinę raidą – tai indėlis į subalansuotą ir žiniomis pagrįstą diskusiją migracijos tema.

Pirmasis pranešimas apie žmogaus socialinę raidą buvo pristatytas 1990 m. Kiekvienas pranešimas skiriamas aktualiai plėtros diskusijų temai ir jame pateikiama novatoriška analizė, veiklos rekomendacijos. Taip pat pranešimas pateikiami duomenys apie Žmogaus socialinės raidos indeksą (ŽSRI), kurį naudojant nustatoma, kiek valstybės išsivysčiusios, ir matuojama ekonomikos, politikos įtaka gyvenimo kokybei. ŽSRI – sudedamasis indeksas, kuriuo matuojama valstybių gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė, raštingumo, švietimo ir pragyvenimo lygis.

Lietuva – tarp autsaiderių

2009 m. pranešime vertintos 182 valstybės. Pranešimo duomenimis (naudoti 2007 m. duomenys), per vienus metus Lietuvos ŽSRI išaugo ir Lietuva užėmė 46 poziciją. Tačiau šalis nukrito per tris vietas. Tai rodo, kad kitų valstybių ŽSRI vertės augimas buvo didesnis ir todėl Lietuva užėmė žemesnę vietą. Pagal ŽSRI iš gretimų ES šalių Lietuva lenkia tik Latviją (48 vieta), Bulgariją (61 vieta) ir Rumuniją (63 vieta). Praėjusiais metais žemesnę vietą nei Lietuva užėmusi Estija šiemet lenkia Lietuvą net per šešias vietas (t. y. užima 40 vietą).