Tokios mintys paskutinėmis dienomis kilo daugeliui Europos, ypač Vokietijos krikščionių. Tačiau, kaip rašė Bratislavos dienraštis „Sme“, kilo ir šventas pyktis – ne tik prieš teroristus, bet ir prieš tuos, kurie „kiekvieną teroristinį išpuolį Europoje palydi piktybine litanija apie imigraciją ir pabėgėlius iš islamiškųjų šalių.

Taip buvo ir Berlyne. Vos 15 minučių po to, kai teroristas sunkvežimiu mirtinai suvažinėjo 12 žmonių, partijos „Alternatyva Vokietijai“ veikėjas Marcus Pretzellis per socialinį tinklą „Twitter“ paskelbė, kad tai „žuvusieji ponios Merkel dėka“.

Tą akimirką sužeistieji dar laukė atvykstant greitosios pagalbos mašinų. Net maitvanagiai lukteli ilgiau prieš nusileisdami ant negyvųjų“, – piktinosi  Slovakijos sostinės laikraštis.

„Jei Angelos Merkel adresu siunčiama politinė kritika dar laikosi ribų, – rašė Vokietijos dienraštis „Neue Osnabrucker“, – tai iš pagarbos ne kanclerei, bet žuvusiesiems.

Tačiau ilgai tai nesitęs. Kol kas nesitveria tik partija „Alternatyva Vokietijai“. Šiaip jau niekas kitas nenori iš baisaus atentato Berlyne išsimušti politinio kapitalo sau.

Bet kai galutinai paaiškės, jog tai islamistinis išpuolis, o ne šiaip patrakėlio darbas, turėtų baigtis ir susilaikymas. Tada A. Merkel privalės pasiteisinti dėl savo politikos bėglius priimti atviromis rankomis, leidžiant moraliniam motyvui ne tik nustumti į šalį visos padėties įvertinimą ir apmąstymą, bet ir nušluoti bet kokias abejones.

Tada ji gaus atpildą už tai, kad per daug savo asmeniu susisiejo su šitokio žmonių skaičiaus persikėlimu į Vokietiją. Priekaištauti jai galima ne dėl jos tuometinio gero veiksmo, bet dėl to, kad ji per vėlai pakeitė kursą.“

Tačiau Madrido dienraštis „Pais“ reiškė nuomonę, jog „ne Angela Merkel turi krauju susitepusias rankas, kaip tą teigia niekingo oportunizmo vedami kraštutiniai dešinieji, bet tie, kurie iš nekaltų tautiečių mirties trokšta laimėti balsų“.

„Vokietija yra brandi visuomenė, įsisąmoninusi savo vertybes ir atsakomybę. Šalis nenusilenks nei teroristams, nei tiems, kurie teroru naudojasi tam, kad patektų į valdžią“, – teigė Ispanijos sostinės kairiųjų dienraštis.

Pasak Acheno laikraščio „Aachener Zeitung“, ir teroristai, ir tie vokiečiai, kurie agituoja prieš svetimšalius bei juos įsileidžiančius politikus – „abu nori kurstyti baimę ir neapykantą, nori sugriauti tai, kas mūsų respubliką padarė stiprią ir patrauklią – tai atvirumas, liberalumas, atsižvelgimas į kitus, padorumas“.

Švabijos dienraštis „Reutlinger Generalanzeiger“ kritikavo tuos politikus, kuriems „rūpi ne nuodugnus įvykio išaiškinimas, bet tik politinė nauda jiems patiems. Apie liūdesį ir sąžiningą užuojautą čia negali būti jokios kalbos“.

„Tačiau tai negarbinga ir netinka visuomenei, kuri vertina teisės valstybę, laisvę, žmoniškumą. Kur tada lieka gedėjimas?“ – klausė Roitlingeno laikraštis.

Anot Berlyno nepriklausomųjų kairiųjų dienraščio „Tageszeitung“, „nėra abejonių, kad tarp šimtų tūkstančių Vokietijon atkeliavusių pabėgėlių esama ir smurtauti pasirengusių teroristų. Tai ne siurprizas, tai savaime – suprantamybė. Į terorą linkusiųjų yra ir beveik visur kitur pasaulyje.

Tačiau jeigu esame nutarę savo visuomenės laisvę išsaugoti, turime išmokti gyventi su rizikomis, kurios iš to sprendimo kyla. Šlykštu, kai dabar reikalaujama mūsų politiką dėl pabėgėlių iš pagrindų persvarstyti. Kurių galų?

Berlyne įvyko tai, ko jau seniai reikėjo bijoti, ogi brutalios prievartos aktas. Vienintelis tam veiksmingas priešnuodis – šaltakraujiškumas. Juk dabar, kaip ir anksčiau, daug didesnė rizika žūti per eismo avariją nei tapti terorizmo auka.

O vis dėlto automobiliai uždrausti nebus. Kiekvienos potencialios grėsmės atveju reikia pasverti įvairių kursų pliusus ir minusus. Absoliutaus saugumo pasiekti neįmanoma“, – rašė Berlyno laikraštis.

Dienraštis „Frankfurter Allgemeine“ pažymėjo, jog „ką teroristai pasėjo, dabar visur Vakarai pjauna ginčų, skilimų, pakrikimų forma. Valdančioji Vokietijoje krikščionių demokratų ir socialdemokratų koalicija kol kas dar reaguoja protingai į „šventojo karo“ atsiradimą kalėdiniuose turguose.

„Bet daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių, kurios protestuoja prieš migrantų priėmimą, po išpuolių Vokietijoje ir Prancūzijoje jų nenoras priglausti bėglius tik dar labiau sustiprės“, – prognozavo Frankfurto dešiniųjų liberalų laikraštis.

Ar visi Vokietijoje gyvenantys musulmonai yra potencialūs teroristai? Kaip atpažinti tuos, kurie jau radikalizavosi, tad kelia pavojų? Ir ką su tokiais daryti, jeigu jie dar nėra padarę nusikaltimo? Gal akyliau juos stebėti, akyliau klausytis jų telefono pokalbių, aprišti jų kojas elektroniniais raiščiais?

To klausia nacionalinis dienraštis „Welt“ ir atsako, jog „būtų iliuzija tikėtis, jog visus radikalius islamistus visoje Vokietijoje būtų galima 24 valandas per parą stebėti.

Panašius klausimus – ką daryti, kad tokie išpuoliai, kaip Berlyne, nepasikartotų? – kelia ir daugelis kitų laikraščių. Tarp jų „Braunschweiger Zeitung“, „Heilbronner Stimme“, kuri betgi pabrėžia, jog „mūsų valstybei gresia ne ieškantieji prieglobsčio, bet teroristai“, „Mannheimer Morgen“ ir Frankfurto kairiųjų liberalų „Rundschau“.

Pasak pastarojo, „jokia valstybė, jokia visuomenė negali užkirsti kelio tam, kad milijoniniame mieste kažkoks beprotis ims žmones vienu ar kitu būdu žudyti“. Šiai nuomonei pritarė ir Maskvos laikraštis „Vedomosti“, taręs, kad „praktiškai neįmanoma pastoti kelią tokiems, kaip Berlyne, išpuoliams.

Švedijos dienraštis „Upsala Nya Tidning“ taip pat teigė, jog „kiekvienai visuomenei sunku apsisaugoti nuo asmenų, norinčių bet kuria kainą ką nors nužudyti“.

O dienraščio „New York Times“ požiūriu, kraštutiniai islamistai „nenori nieko labiau, nei įskelti karą tarp krikščionių ir musulmonų Europoje“.

„Su kiekviena nauja ataka – ar tai Kalėdų turguje, ar tai mečetėje – iššūkis Europai sunkėja, jai darosi sudėtingiau apginti toleranciją, įtraukimą, lygybę, protingumą“, – rašė pagrindinis Niujorko laikraštis.

Baigsiu šią užsienio spaudos apžvalgą išreikšdamas viltį, kad žmonės nebandys, o gimęs Jėzulis savo dieviškąja galia neleis, tokio karo įžiebti.