Tačiau parodykite nors vieną dailiai giedantį iš posovietinių erdvių. Nėra tokių, visi jie bliauna harmonizuotų komunistinių melodijų motyvais, nes Vakarų harmonija jiems fiziologiškai svetima.

Dar kiti mūsų politinio zooparko specialistai, atsuktuvu vis pasikasydami sėdmenis, ambrija prieš A.Lukašenkos atominį Astravą ir vadina tai užsienio politika, nors niekam daugiau visoje ES tai nerūpi.

Ir ką priambrijo? O tą, kad "batka" liepė savo parankiniams ieškoti intymesnių santykių su Latvija, per kurios uostus baltarusiai galėtų gabenti savo krovinius, dabar vežamus į Klaipėdą. Žinant tai, kad Latvijoje yra privačių uostų, nuo tokių A.Lukašenkos užmojų valstybiškai mąstantiems žmonėms turėtų šiurpti oda ir stotis plaukai. K.Glaveckas aiškiai pasakė, kad jei krovinių srautas pasuktų Latvijos link, būtų galima kalbėti apie krizę Lietuvoje.

Reikalas tas, kad per Lietuvą geležinkeliais važiuoja ir baltarusių naftos produktai, ir trąšos, ir eksportuojama ratinė technika. Šis tranzitas mums generuoja milijonines pajamas. Faktas ir kad 33 proc. Klaipėdos uosto krovinių – taip pat baltarusiški. Vien pernai tai buvo 14,23 mln. tonų, atnešusių vėlgi milijonus eurų į mūsų iždą. Tačiau bukaprotiški dešiniųjų "ekspertų" ir politikierių, kuriems iš esmės nusispjauti į valstybės ekonomiką, lozungai gali bet kokias sumas paversti į nulį.

Iš ko tuomet formuosite Lietuvos biudžetą, mieli ponai, iš savo politinės pagiežos ar trumparegiškumo?

Šis momentas atskleidė ir dar vieną pribloškiančią situaciją: mūsų santykiai su broliais latviais yra tokie blogi, kad negali būti nė kalbos apie bendrus interesus ar projektus. Klausimas: kam tada reikalinga tokia nesibaigiančių lozungų politika, kuri iš esmės jau seniai tapo konfrontacijos ideologija, vedančia mus nežinia kur?