Negelbėjo katino

Dvi paras prie namų į aukštą medį buvo įsilipęs kačiukas. Pats jis nebesugebėjo išlipti, todėl taip graudžiai kniaukė, kad visiems kaimynams širdį kiaurai vėrė. Tačiau nieko negalėjome prisišaukti į pagalbą, kad tą katinuką iškeltų. Kaimynai ir į policiją, ir ugniagesiams skambino, pati skambinau į Bendrąjį pagalbos centrą, tačiau visur tik išgirsdavome atsakymą, kad niekas nevažiuos katino iš medžio iškelti. Gyventojai ir patys bandė, tačiau padarėlis buvo įsikoręs į kokių penkių metrų aukštį. Laimei, galiausiai šiaip taip ir jis pats nulipo žemiau, tada sugebėjome iškelti. Vis dėlto iki šiol negaliu atsistebėti, kad jokios tarnybos neskubėjo į pagalbą.

Rita

Nėra kur mašinos statyti

Visiškai pritariu „Klaipėdos“ straipsnyje „Senamiestį tąso agonija“ („Klaipėda“, 2013 04 29) išsakytoms mintims. Išties tuščias tas mūsų senamiestis, o valdininkai deda visas pastangas, kad jis visai išnyktų. Vien ką reiškia automobilių stovėjimo kiemuose apmokestinimas. Tokia nesąmonė, kad žodžių trūksta. Dabar kontrolieriai turi lakstyti po kiemus, gaudyti, bausti. O žmonės ir nebevažiuoja į senamiestį, nes automobilio nėra kur pastatyti. Aš pati taip pat geriau renkuosi didžiausią uostamiestyje prekybos centrą, nei tuščią senamiestį, kurio kiekvienas kampelis apmokestintas.

Irena

Rinkliava pagerino situaciją

Gal kai kam ir nepatiks, o aš manau, jog valdžia teisingai padarė, kad apmokestino mašinų stovėjimą kiemuose. Dar visai neseniai tiesiog nebuvo įmanoma pro tuos svetimus automobilius praeiti, jų buvo prigrūsti pilni kiemai. Dabar situacija absoliučiai kitokia – geresnė.

Centro gyventojas

Gražų vaizdelį nori uždažyti

Matyt, tik Klaipėdoje turime tokią išmintingą valdžią, kuri prigalvoja tokių tvarkų, kokių kitame mieste nėra. Kalbu apie tai, jog dabar nuo visų pastatų turi būti nuvalytos terlionės, vadinamieji grafičiai, nes kitaip pastatų prižiūrėtojai ar savininkai bus baudžiami, kad neprižiūri savo turto. Ant mūsų daugiabučio namo vienos sienos taip pat yra toks piešinys. Jis – ne terlionė, o gražus vaizdelis. Tačiau valdžia vis tiek verčia jį uždažyti, namo prižiūrėtojai tai ir padarė. Sąskaita už darbus – 950 litų, kuriuos sumokėti gyventojams išdalijo pagal buto plotą. Net nebūdama aiškiaregė galiu prognozuoti, kad dabar, kai tą vaizdelį uždažė, terliotojai ant tos sienos pripieš visokiausių „kringelių“. Ir vėl reikės valyti, o mums, gyventojams, už tai mokėti.

Augustinas