- Saulius Pocius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didžiausias galvos skausmas yra ne besaikė emigracija, ne masinė korupcija ir net ne mažos algos ar pensijos, o tai, kad Lietuvoje nėra valstybės veikėjų, galinčių iš esmės pakeisti situaciją valstybėje.
Nėra nei rimto mokslo, nei rimtos politikos, nei civilizaciją lemiančios kultūros. Vyrauja tik tam tikros viešųjų veiksmų imitacijos, politiniai muliažai ir nežinia kieno sulipdytos socialinės schemos, kurios nei veikia, nei neveikia.
Čia panašiai, kaip dainos per valstybinį radiją: nesuprasi, ar jos gražios, ar šlykščios: tiesiog kažkoks kultūrinis triukšmas, išryškinantis tai, kad sociume dominuoja vidutinybės. Nėra polėkio, nėra dinamiško turinio, nėra pokyčių ir auros, egzistuoja epigonai ir imitatoriai, varijuojantys nusižiūrėta kultūrine ar socialine informacija ir negebantys sukurti ką nors autentiško, to, kas Europoje taptų klasika.
Nėra asmenybių, yra tik asmenys. O asmenys tinka ne valstybės reformavimui, o telefonų knygai. Nėra vytautų landsbergių, galinčių pakeisti istoriją. Štai ir zujame po socialinės beprasmybės dykrą, sukdamiesi įkyrėjusiame tų pačių problemų rate. Išeities čia tarsi nėra, todėl žmonės ją randa išvykdami iš šalies ten, kur driekiasi civilizuotas pagrindas socialinei raidai.
Didžiausia Lietuvos tragedija ir yra tai, kad nėra asmenybių.
Vidutinybės tik sugeba prikurti taisyklių, kaip kur ir kada pardavinėti alkoholį, kiek turi būti rusiškos ir kiek europietiškos produkcijos televizijoje, kaip sudarinėti literatūros sąrašą daktaro disertacijoje.
Tačiau vidutinybės niekada nesugebės rasti sprendimo, kaip realiai išblaivinti tautą, kaip pasiekti, kad televizija būtų išties europietiška ir kaip galėtų atsirasti tikras mokslas, ne imituojantis akademinį procesą, o išradimais lemiantis gerovę šalyje.
Taigi didžiausia Lietuvos tragedija ir yra tai, kad nėra asmenybių. Lieka tik asmenys, kurie ir toliau juokins istoriją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skaniai gyvename4
Valgai vynuogę ir stebiesi: Pietų kraštų vaisius vidury žiemos. Kaduise, prieš 30 metų, ir rudenį negaudavai. O dabartės – bet kuriuo metu, bet kokiais kiekiais. Bet kažkas kikena: gal jis nežino, kaip tikros vynuogės atrodo: gels...
-
Putinai kyla į paviršių4
Bolševikai nebuvo vienintelė jėga 1917-aisiais siekusi perimti valdžią Rusijoje. Tų pačių metų rugsėjo 10–13 d. (matyt, pagal Grigalijaus kalendorių) savo laimę išbandė ir generolas Lavras Georgijevičius (1870–1918), mies...
-
Juoda – tai balta3
Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos daugumos turėjo nė kiek nenustebinti kreivais minčių vingiais ne pirmąkart pasižyminčio Rusijos atstovo V. Nebenzios kritika dėl naujai parengto rezoliucijos projekto, šįkart liečiančio bosnių musulmonų gen...
-
Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energija
Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas per metus išaugo 2,9 proc., o palyginti su paskutiniuoju 2023 m. ketvirčiu jis padidėjo 0,8 proc. Didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyči...
-
Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas4
Rinkimai demokratinėje valstybėje – tai pirmiausia visuomenės brandumo įvertinimas, tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kiek laisvos Lietuvos piliečiai turi galimybių ir noro per rinkimus išreikšti savo valią ir lemti valstybės r...
-
Rinkimų kampanija lygi nuliui7
Rinkimų į valstybės vadovo postą šiemet nebus, prezidento institucija po D. Grybauskaitės – nususinta ir nebeaktuali. Tyla, ramybė ir bangų ošimas – kampanija lygi nuliui. Kybo tik keli ironiški premjerės plakatai tarp ...
-
Kaip prisivyti Europos Sąjungos vidurkį ne tik vartojant, bet ir kaupiant ateičiai?3
Pastarąjį dešimtmetį pajutome tikro „vakarietiško“ gyvenimo skonį. Mūsų jau nebestebina kavos puodelio kaina Madride, nes Vilniuje už jį mokame beveik tiek pat. Daugeliui savotišku standartu tapo ir savaitgalio kelion...
-
(Ne)reikalingos knygos
Užbaigdami Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, šiandien bibliotekininkai leisis į žygį Plateliuose. Tai šios profesijos atstovų žinutė visuomenei, kad bibliotekininkai – ne tarp knygų lentynų užsisklendusi, o aktyvi,...
-
Vagių ir šliundrų sovietai19
Niekas negali pasakyti, ką Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) iš tiesų veikė nuo 1913-ųjų rudens iki 1917-ųjų pavasario, gyvendamas Sibiro tremtyje. ...
-
Mergelė Bufetava6
Prastai lietuviškai kalbantis pilietis Z. Z. turėjo jugoslavišką bufetą. Kažkada pirktą pagal pažintis už talonus. Nors Jugoslavijos jau nėra, tačiau bufetas tebestovi. Virš bufeto ant sienos prikalta Rusijos vėliava. Kartą, kai...