Teismas nustatė, kad „Nidos seklyčios“ statyba buvo pagrįsta neteisėtais Neringos savivaldybės ir kitų institucijų aktais. Teisėjai taip pat aiškino, jog savivaldybės sprendimai dėl planavimo sąlygų, detaliojo plano tvirtinimo, statybos leidimo išdavimo neturėjo prieštarauti teisės aktams, tačiau tai nebuvo užtikrinta.

Taigi, istorija vėl kartojasi – abejotinų leidimų pagrindu pastatomas statinys, vėliau yla išlenda iš maišo – pastatas griaunamas, o išlaidas turi atlyginti mokesčių mokėtojai. Žavu.

Taigi, istorija vėl kartojasi – abejotinų leidimų pagrindu pastatomas statinys, vėliau yla išlenda iš maišo – pastatas griaunamas, o išlaidas turi atlyginti mokesčių mokėtojai.

Tik klausimas čia iš esmės: o kodėl žalos neatlygina tie, kas išdavė statybos leidimus, rengė ir tvirtino kitus dokumentus? Iš kur apskritai ta logika, kad valdininkų ar politikų „pridirbį“ turi kompensuoti valstybė? Gal pagaliau ir ne už buterbrodus tie dokumentai buvo išduoti? Juk visi ne vakar gimusieji nutuokia, kokiais būdais jie gaunami.

Panašu, kad jau susiklostė net tam tikra ilgalaikė visų šitų reikaliukų praktika. Mat pats Neringos vadas skundėsi: „Mūsų laukia dar byla Preiloje, kur trys namai nugriauti.“

Vadinasi, galėjo būti išduota ir dar daugiau leidimų, pagrįstų, anot teismo, neteisėtais savivaldybės ir kitų institucijų aktais. Gal STT geriau žino, kaip ir kodėl sukasi šis konvejeris? Jeigu jis nesustos, gali vėl būti areštuotos savivaldos sąskaitos banke, kaip jau vienąkart buvo.

Jei kas nors privačiame sektoriuje pridirba žalos, ją atlygina tas, kas ir pridirbo. Kodėl viešajame sektoriuje turėtų būti kitaip?

P. S. Nidos vadas dar įsigeidė ir tilto į Neringą. Ar tam, kad jį, pasibaigus statybai, irgi reikėtų smagiai nugriauti?