.png)
- Aušra Lėka
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Aušra Lėka
Ne vienas turistas jau pakeliui į Kauną – juk kai kas ir lanko tik UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo nusipelniusias vietas. Suprantama, visiems įdomu, kol nauja, tad Kaunas nemiega. Iš karto po pagrįstai euforiją sukėlusios žinios pradėta didžiulė reklamos kampanija
Kauno turizmo interneto svetainėje jau tą pačią dieną atsirado didžiulis užrašas, kad Kaunas – UNESCO sąraše, skelbiamas virtualusis ir popierinis žemėlapis su maršrutais po ryškiausius Kauno modernizmo objektus su jų nuotraukomis ir aprašais. Prie svarbiausių iš jų pastatyti informaciniai stendai, tarp jų zuja Hop-on Hop-off autobusiukai.
Pažindintis su jais daug kas pradeda nuo Centriniame pašte (ačiūdie, kad jo neprichvatizavo) skubiai įrengto Kauno modernizmo centro. Siūlomos ekskursijos po laikinosios sostinės dvasią išsaugojusius butus (kai kuriuose galima ir pernakvoti), tarpukario įstaigų pastatus. Pagaliau tvarkomi beveik dešimtmetį apleisti stovėję garsieji „Pienocentro“ ir „Pažangos“ rūmai pačioje Kauno modernizmo širdyje – Laisvės alėjoje, tuoj nebeliks ir priešais juos vietoj „Merkurijaus“ universalinės nuo 2009-ųjų žiojėjusios duobės (kai kurie turistai spėliojo, gal tai užsitęsę archeologiniai kasinėjimai). Atkuriami „Metropolis“, „Versalis“, Konrado kavinė, juose siūlomi tarpukario virtuvės patiekalai, skamba to laiko melodijos.
Patekti į į UNESCO sąrašą – ne tik garbė, bet ir atsakomybė saugoti paveldą. Tad Kaune nuo šiol – jokių pristatytų „stiklainių“ ar nugriautų vertybių. Saugoti ir propaguoti pasaulinės svarbos unikumus kainuoja, tad, be valstybės ar miesto lėšų, inicijuojamas kauniečių visame pasaulyje fondas. Kilo daug kitų iniciatyvų.
Nors tai tik sapnas, bet iš jo pabudus tikiu, kad mūsų miestas, sugebėjęs ne tik nemažai ką iš išskirtinio laikinosios sostinės tarpsnio išsaugoti, bet ir įrodyti, kad tai pasauliniu mastu unikalu, dabar nepramiegos naujo šanso parodyti sau ir pasauliui, kas yra Kaunas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
LKL ketvirtfinalis: Vilniaus ...
-
LKL ketvirfinalis: Vilniaus ...
-
Baltijos Ministrų Tarybos min...
-
G. Jeglinsko porinkiminė spau...
-
A. Mazuronio porinkiminė spau...
-
D. Žalimo spaudos konferencij...
-
E. Vaitkaus porinkiminė spaud...
-
Porinkiminė Remigijaus Žemai...
-
G. Nausėdos porinkiminė spau...
-
I. Vėgėlės porinkiminė spa...
-
Savivertės nuospaudos5Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...
-
Skaitymo pagirios1Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...
-
Lauko išvietės paveldas19Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...
-
Auksinis aštuonetas2Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...
-
Kodėl mes ne Amerika?7Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...
-
E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai6Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...
-
Poetų ar miestų karas?3Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...
-
Kiekviena diena – lyg asilų šventė21Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...
-
V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas104Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...
-
Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą2Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...