Dėmesys palėpėms

Kauno tarpukario modernizmo architektūra praėjusį mėnesį įrašyta į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Dabar miesto atstovai patvirtino gaires, kaip derėtų tvarkyti šiuos istorinius pastatus. Didelis dėmesys rekomendacijose skiriamas palėpėms ir pastatų stogams.

„Istorinių pastatų palėpių pritaikymas šiuolaikiniams poreikiams tampa vienu iš iššūkių paveldosaugai. Pastarieji keleri metai Kaune atskleidė, kad teisės aktuose vartojama abstrakti sąvoka „negalima pažeisti vertingųjų savybių“ gali būti interpretuojama labai skirtingai, kadangi nei Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, nei Statybos įstatymas nepateikia jokių konkrečių architektūrinių sprendinių“, – kodėl reikėjo tokio projekto, „Kauno dienai“ teigė Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Pasak jo, paveldosaugininkams būtų lengviausia tiesiog uždrausti bet kokius naujadarus istoriniuose pastatuose, bet tokiu keliu esą eiti negalima.

„Privalome ieškoti kompromiso tarp saugojimo ir progreso. Miestas – gyvas organizmas, jis turi vystytis, atsinaujinti. Prieš 100 metų ar seniau statyti pastatai turi būti patogūs šiuolaikiniam žmogui, nes kitaip juose niekas nenorės gyventi ar dirbti“, – aiškino miesto paveldo sergėtojas.

Anot S. Rimo, ieškant atsakymo į klausimą, kaip, nesugadinant istorinės pastato architektūros ir nesunaikinant jo paveldosauginių verčių, padės Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus parengtos Stoglangių, pastogių ir antstatų įrengimo rekomendacijos. „Jomis siekiama suvienodinti taisykles visiems. Tikimės, kad tai taps patogia pagalbine priemone architektams, statybininkams ir eiliniams miestiečiams“, – nurodė Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.

Pavyzdys: naujose rekomendacijose nurodoma, kaip turėtų būti tvarkomos palėpės. / Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Pravers rekomendacijos

Rengiant rekomendacijas, visų pirma, pasak S. Rimo, galvota apie kultūros vertybių registre esančių tarpukario modernizmo pastatų problematiką.

„2015 m. suteiktas Europos paveldo ženklas, o šiemet gautas UNESCO Pasaulio paveldo vertybės statusas mus visus moraliai įpareigoja būtent šio palikimo išsaugojimui skirti išskirtinį dėmesį. Rekomendacijos skirtos ir visiems iki 1940 m. statytiems pastatams, esantiems saugomose kultūros paveldo vietovėse: Senamiestyje, Naujamiestyje, Žaliakalnyje“, – nurodė kultūros paveldo specialistas.

Pasak pašnekovo, šiose rekomendacijose nurodyti projektavimo principai yra universalūs, todėl jais savanoriškai vadovautis galima projektuojant ir kitose miesto vietose.

„Nereikėtų sureikšminti teisinės šio dokumento normos. Jei išduodami projektavimo sąlygas savivaldybės administracija ar Kultūros paveldo departamentas nurodys projektuojant vadovautis šiomis rekomendacijomis, jų darbuotojai turės teisę nederinti gauto projekto, jei jis jų neatitiks.

Kita vertus, tokiu atveju numatome galimybę architektams savo kūrinį apginti prieš kolegų teismą – regioninėje architektų taryboje. Toks kompromisas leis išvengti kaltinimų, kad suvaržome architektų kūrybinę laisvę“, – kam bus taikomos istorinių pastatų tvarkymo rekomendacijos, nurodė S.Rimas.

Nuskambėję pavyzdžiai

Nors ir iki UNESCO statuso Naujamiestyje, Žaliakalnyje ir Senamiestyje galiojo griežtesnės pastatų tvarkymo taisyklės, visgi būta pavyzdžių, kurie tapo netinkamais paveldotvarkos pavyzdžiais.

Abstrakti sąvoka „negalima pažeisti vertingųjų savybių“ gali būti interpretuojama labai skirtingai.

Vienas garsiausių atvejų, kai ant tarpukario modernizmo pastato atsirado skardinis priestatas, nuskambėjo 2020-aisiais. Tuomet viešai piktintasi V. Putvinskio g. 22, ties Žaliakalnio funikulieriumi, stovinčio pastato pertvarka. Nors pastatas neįrašytas į Kultūros paveldo registrą, tačiau jam galioja aukštesni reikalavimai, nes jis patenka į kultūros paveldo saugomą Kauno naujamiesčio teritoriją.

Tąkart viršutiniame aukšte iškilo stoglangiai, kurie tarsi iškrito iš bendro konteksto. Tuomet ir Kultūros paveldo departamentas nustatė pažeidimų, kad pastato išvaizda daro neigiamą poveikį kultūriniam kraštovaizdžiui.

Projekto rengėjas – bendrovės „Architektų biuro G. Natkevičius ir partneriai“ vadovas architektas Gintautas Natkevičius tąkart įvardijo esminius projekto neatitikimus: apskardintas pastato karnizas, projekto sprendiniuose to nebuvo numatyta. Jį įrengus vizualiai sumažėjo architektūrinė karnizo įtaka, atskiriant rekonstruojamą pastato dalį. Pasak architekto, statytojai patys stoglangius įrengė ne pagal projektą.

„Tikimės, kad rekomendacijos būtent ir padės išvengti tokių ir panašių atvejų ateityje“, – V. Putvinskio gatvės pastatą kaip netinkamą tvarkybos pavyzdį prisiminė S. Rimas.

Pasak Kultūros paveldo skyriaus vedėjo, pastaraisiais metais Kauno miesto savivaldybės administracija yra nesuderinusi kelių projektų, kurie buvo teikiami siekiant įteisinti savavališkai ar nusižengiant projektui įrengtus antstatus, tūrinius stoglangius.

„Stabdyti vykdomus savavališkus statybos, paveldo tvarkybos darbus ir reikalauti pašalinti padarinius pagal kompetenciją gali Statybos inspekcija, Kultūros paveldo departamentas“, – kad istorinių pastatų tvarkymas atitiks reikalavimus, vylėsi S. Rimas.