Didžiausios Rusijos energetikos kompanijos "Gazprom" valdoma Kauno termofikacijos elektrinė toliau vynioja Kauno politikus ir "Kauno energiją" apie pirštą – po slaptų susitarimų 17,7 mln. litų ieškinys arbitražo gali ir vėl nepasiekti.

Artėja arbitražo diena

Bendrovė "Kauno energija", prieš šešerius metus konsorciumui pardavusi Kauno termofikacijos elektrinę (KTE), jau šį penktadienį turėtų kreiptis į arbitražą. Pastarojo būtų prašoma priteisti iš KTE 17,7 mln. litų delspinigių. Tokio dydžio netesybos skaičiuojamos įvertinus 2003 m. pasirašytos Elektrinės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas.

Pastarojoje nustatyta, kad per pirmuosius trejus metus naujieji elektrinės savininkai investuos 135 mln. litų. Tačiau po dvejų metų "Kauno energijos" valdyba nusprendė atidėti šį investicijų etapą iki 2008 m. gruodžio 31 d. Investicijų susitarime numatyta, kad neįvykdžiusi investicijų įsipareigojimo, KTE 2009 m. pradžioje sumokės nustatytą baudą.

Raginama sumokėti delspinigius arba imtis investicinių planų KTE nereaguodavo arba žadėdavo netrukus pradėti vykdyti investicinius įsipareigojimus. Dėl neryžtingumo ne kartą opozicijos kaltintas miesto meras Andrius Kupčinskas gynėsi, kad sprendimus dėl netesybų išieškojimo priima "Kauno energijos" valdyba, o ne jis asmeniškai. Savo ruožtu valdybos nariai taikyti sankcijų KTE neskubėjo, nes turėjo viltį, kaip patys ne kartą yra pareiškę, su "Gazpromo" valdoma įmone susitarti taikiai.

Praėjusią savaitę apie užmegztas esą taikias derybas kalbėjo abiejų įmonių vadovai. KTE generalinis direktorius Antanas Pranculis žurnalistams guodėsi, kad yra užimtas ir nespės pateikti "Kauno energijai" visų reikiamų dokumentų. Tačiau jis buvo tikras, kad arbitražą pasiekusį ieškinį "Kauno energija" po mėnesio galės atsiimti.

"Kauno energijos" generalinis direktorius Rimantas Bakas vakar dienraščiui patvirtino, kad bendrovė yra parengusi visus dokumentus arbitražui. Esą jie Vilniaus komercinio arbitražo teismą pasieks penktadienį.

Saisto slapti susitarimai?

Ar užteks Kauno politikams ir energetikams ryžto priimti daugiau kaip metus vilkintą sprendimą ir apginti visuomenės interesą – pareikalauti 17,7 mln. litų netesybų?

Žinomas teisininkas Kęstutis Čilinskas abejoja: anot jo, turtingųjų klanas yra neliečiamas, kaip ir jų sandoriai. Visi kalba, atrodo, visi žino, kad tiesa yra kitokia, bet veiksmų nesiima.

"Prie "Leo LT", "Alitos" dabar šauniai tinka KTE – visur pažeistas visuomenės interesas, jį reikia ginti teikiant ieškinius ir reikalaujant valstybei priklausančių pinigų, – lygina K.Čilinskas. – Tačiau žmonės, kurie turėtų imtis veiksmų – politikai – nieko nedaro."

Teisininko nuomone, priežastys visais atvejais tos pačios – slapti sandoriai, kuriuos priimta vadinti papildomais protokolais. Tokie neoficialūs dokumentai nustato vadinamųjų "otkatų" dydžius. Įtarti Kauno politikus turint tokių susitarimų K.Čilinskui leidžia antikorupciniai tyrimai, kurie rodo, kad sprendžiant tokio lygio ginčus "otkatai" yra dažni. Paprastai jie sukausto valdžią ir ji nebegali apginti viešojo intereso.

Lietuvoje nedrįstama paliesti įtakingų privačių bendrovių savininkų – tai, anot K.Čilinsko, yra didžiausias piliečių rūpestis.

Per brangus nuolaidžiavimas

Akivaizdu, kad neoficialiai klanų finansuojami politikai, partijos pradeda derinti interesus – tai yra šalia įsipareigojimo piliečiams atsiranda įsipareigojimas slaptam maitintojui, stambiai verslo grupuotei.

"Politikai susikausto, kai jie turi reikalauti to, kas priklauso valstybei arba ginti viešąjį interesą. Jie niekada neprašo prokuratūros tirti, jie tiesiog nieko nedaro", – sakė K.Čilinskas. Politikų viešos kalbos, pastebi jis, dažnai kupinos patriotizmo, tačiau iš tiesų patriotų valdžioje – mažuma.

"Visiems svarbiausia pinigai. Ir nesvarbu, kokie jie: ar iš Rusijos ateina, ar iš kitur", – mano K.Čilinskas.

Kita vertus, neryžtingumas sprendžiant KTE investicinių įsipareigojimų klausimą, gali būti susijęs su politikų keliaklupsčiavimu, nuolaidžiavimu, kuris nėra tabu, kai deramasi su Rusija.

"Nusileidimas nieko gero neatneša ir brangiai kainuoja. Apskaičiuokite, kiek prarandame per tą nuolaidžiavimą", – ragino K.Čilinskas. Juolab kad "Gazpromui", disponuojančiam milijardais, keliolikos milijonų litų ieškinys yra ne ypač reikšmingas. Šiame netesybų reikale, anot pašnekovo, įžvelgti kokių nors politinių aplinkybių ar spaudimo neįmanoma.

Arbitražas

Tai – ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi savo susitarimu, tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi ne į valstybės teismą, o į jų susitarimu pasirinktą trečiąjį asmenį ar asmenis. Arbitražas greičiau nagrinėja bylas negu teismai, nes jame mažiau formalumų – dažniausiai bylos išnagrinėjamos per kelis mėnesius.

Ieškinio istorija

Pirmąkart apie KTE investicinių įsipareigojimų nevykdymą viešai prabilta 2008 m. liepos 21 d., kai į Kauno miesto savivaldybę buvo atvykę "Gazpromo" atstovai.

Į susitikimą atvykusį "Gazpromo" energetikos vystymo departamento valdybos pirmininką Denisą Fiodorovą meras A.Kupčinskas perspėjo, kad jeigu įmonė nevykdys įsipareigojimų, jai gali būti pateiktas ieškinys.

2009 m. vasario 18 d. A.Kupčinskas "Kauno dienai" sakė, kad "faktas yra fiksuotas, elektrinės vadovai neįvykdė įsipareigojimo ir dėl to jiems "Kauno energijos" valdyba išsiuntė 17 mln. litų netesybų reikalavimą".

Į visus "Kauno energijos" siųstus raginimus KTE vadovai reagavo pasyviai, netesybų faktą neigė.

Netesybos energetikus būtų užspaudusios praėjusiais metais, tačiau praėjusios kadencijos valdantieji investicinius įsipareigojimus atidėjo iki 2009 m. sausio 1 d.

2009 m. rugpjūčio 28 d. yra paskutinė diena, kai "Kauno energija" gali kreiptis į arbitražą ir reikalauti priteisti iš KTE 17,7 mln. litų.

Prieš šešerius metus konsorciumas, kurį sudaro Rusijos bendrovė "Gazprom", "Dujotekana" ir JAV įmonė "Clement Power Venture Inc.", sukirto rankomis su "Kauno energija" ir perėmė savo žinion Kauno termofikacijos elektrinę (KTE).