Tad ar ne toks likimas laukia ir „valstiečių“? Šiandien jie yra ypač puolami. Buvo manoma, kad jie skils. Taip nutiko su Naująja sąjunga, vėliau su Darbo partija, dar vėliau – su valinskininkais, o „Drąsos kelias“ pats išsivaikščiojo, skilti jam nereikėjo. Su „valstiečiais“ kitaip – jų Seime tiek daug, kad jau pradeda veikti gravitacijos dėsnis: geriau laikytis kartu. Be to, kur „valstiečiai“ gali nueiti? Socialdemokratai skilo, jų politinės perspektyvos labai miglotos. Eiti pas liberalus? Tai savižudybė – juk per kitus rinkimus jie gali ir neperžengti penkių procentų barjero. Lieka konservatoriai. Tačiau „valstiečiai“ puikiai žino, kad perėjus pas juos, asmeninės politinės perspektyvos artimos nuliui – sąraše geriausiu atveju jie bus trečiame dešimtuke. Neverta tikėtis, kad juos reitinguos – konservatoriams jie visą laiką išliks svetimi. Juk perbėgėlių nelabai mėgsta. Ir geros vienmandatės negaus. Tad štai kodėl „valstiečiai“ neskyla ir neišsibėgioja.

Ilgą laiką buvo galvojama, kad Saulius Skvernelis susipyks su Ramūnu Karbauskiu, o tada skils frakcija Seime ir partija. Po kritikos lavinos, puolimo, mitingo prie Seimo, panašu, kad jų tandemas tik sustiprėjo. Saulius Skvernelis puikiai supranta, kad be paramos Seime jis nieko negalės padaryti. O jei skils frakcija, reikės formuoti naują koaliciją, ir niekas negarantuoja, kad būtent jis bus premjeru. Niekas neabejoja dėl Sauliaus Skvernelio prezidentinių ambicijų. Be Ramūno Karbauskio ir „valstiečių“ partijos paramos jis apie tai gali net nesvajoti. Tad kam jam pyktis su Ramūnu Karbausku?

Dabartinis Ramūno Karbauskio ir „valstiečių“ partijos puolimas primena Rolando Pakso istoriją. Šiandien ir vėl atgyja elito ir „runkelių“ takoskyra. Viešojoje erdvėje teigiama, kad pilietiškas, susipratęs, teisingas yra hipsteriškas elitas, o visi kiti – neišmanėliai, kurie net nepriklauso visuomenei. Juk jos vardu kalba elitas.

Nenagrinėsiu, kas teisus, o kas ne, tačiau priminsiu tokios takoskyros pasekmes. O jos tokios – Rolandas Paksas bei partija „Tvarka ir teisingumas“ įgavo tokį betoninį elektoratą, kad jiems net nevykdant rinkiminės kampanijos penki procentai – jokia kliūtis. Kiek kartų politologai laidojo šią partiją, o ji vis dar Seime.

Taip jau įvyko su „valstiečiais“. Sociologinės apklausos rodo, kad jų populiarumas sustojo ties maždaug 15 proc. Kad ir kokie skandalai feisbuko burbule būtų pučiami, reitingai sustojo ties ta padala. Tai yra ištikimi „valstiečių“ rėmėjai, kurie vargiai, ar kada nusigręš nuo Ramūno Karbauskio. Gali tik didėti jų simpatikų ratas.

Tad jei nebus kokių nors netikėtų ir rimtų skandalų, 2020 metais „valstiečiai“ tikrai bus antri, jei ne pirmi. Kodėl? Kaip jau minėjau, susiskaldę socialdemokratai didelės konkurencijos nesudarys. Ar atgims Darbo partija – labai abejotina. Tad kairysis elektoratas tiesiog neturi pasirinkimo. Jie balsuos už „valstiečius“.

Tėvynės sąjunga kad ir ką darytų, turi savo rinkėjų „lubas“, be to, juos pradėjo kamuoti jaunimo liga ir tarpusavio nesutarimai. Liberalų irgi laukia sunkios dienos. Net jei Tėvynės sąjunga per kitus rinkimus turės daugiausia vietų parlamente, jiems bus sunku surasti partnerių. Nebent pripažintų, kad „valstiečių“ partija perėjo skaistyklą ir tapo valstybingumo atrama. Tada vėl bus prisiminta apie dvipartinę sistemą. Taigi tenka pripažinti, jog „valstiečiai“ tapo ilgalaike Lietuvos politinės sistemos dalimi.