Latviai dar kartą parodė esantys pranašesni. Ši kartą jie mus aplenkė ne ekonomikoje, o demonstruodami supratimą, kas yra garbė ir drąsa priimti nemalonius pačiam sau sprendimus.

Praėjus vos kelioms dienoms po "Maximos" parduotuvės griūties Latvijos vyriausybė nusprendė pasitraukti be jokio visuomenės spaudimo. Lietuviško kapitalo įmonės "Maxima Latvija" vadovas Gintaras Jasinskas pareiškė, kad sekti šiuo latvių pavyzdžiu nė neketinantis. Mat jis visai nesijaučiąs kaltas dėl tragiško įvykio. Latvius tokie paaiškinimai ne tik pribloškė, bet ir įsiutino.

Lietuviams arogantiškas vadovų požiūris į žmones netgi tragiškų įvykių akivaizdoje nėra jokia naujiena. Mes įpratę, kad politikai ir valdininkai iš postų traukiasi tik tada, kai skandalas įsisiūbuoja iki tiek, kad jau net ir savi paprašo atsistatydinti. O kai kurie įstaigų vadovai, kurių veikla sukėlė daug įtarimų, per teismus sugebėjo ne tik sugrįžti, bet ir gauti šimtatūkstantines kompensacijas. Arba jiems partijos bičiuliai surado kitą šiltą vietelę.

Mes postą suvokiame kaip sostą, kuris garantuoja privilegijas, gerą algą, bet tik ne atsakomybę. Todėl pasipūtęs karaliukas niekaip negali prisipažinti esąs kaltas ir savo noru nusiimti karūną. Kaip paaiškėjo šiomis dienomis, tai būdinga ne tik mūsų valdžios atstovams, bet ir kai kuriems verslo lyderiams, taigi jau tampa nesveiku visuomenės simptomu. Net priremti prie sienos mūsų karaliukai tyli lyg pionieriškoje vaikystėje būtų prisiskaitę eilėraščių apie sovietų kankinius, iš kurių fašistai nė žodžio neišpešdavo.

Tas bandymas atsiverti tyla nuo visuomenei rūpimų klausimų jau daug kur išplitęs lyg vėžys. Paprasčiausi dalykai paverčiami paslaptimis, vadinamieji viešųjų ryšių specialistai atsakinėja abstrakčiomis tuščiomis frazėmis, teisėsaugoje komentarai neretai prasideda ir pasibaigia sakiniu "vyksta ikiteisminis tyrimas". Nenuostabu, kad ir mokyklinio lygio pažymos tampa  svarbiomis valstybės paslaptimis, dėl kurių reikia kratyti žurnalistus. Dėl pastarojo skandalo, suprantama, irgi niekas neatsistatydins.