.png)
-
Jekaterina Rojaka
Ekonomikos augimas Baltijos valstybėse pernai nebuvo įspūdingas. Jį ribojo tiek lėta eksporto rinkų plėtra, tiek menkos, be ES paramos, valdžios sektoriaus investicijos. Kita vertus, nuoseklus pramonės ir paslaugų sektoriaus skverbimasis į užsienio rinkas bei gyvybingas vidaus vartojimas leido Lietuvai užimti lyderio pozicijas Baltijos regione. Lietuvoje realusis BVP pernai ūgtelėjo 2,2 proc., o ketvirtąjį ketvirtį paspartėjo net iki 3 proc. – aukščiausio rodiklio per pastaruosius dvejus metus.
Reikėtų pripažinti, kad Lietuvos ūkio augimas visgi buvo mažesnis, nei DNB analitikai praėjusių metų pradžioje – prognozes teko „apkarpyti“ nuo 2,8 proc., matant, kaip lėtai pavyksta įsukti ES investicijų spiralę bei atsižvelgiant į gerokai prastesnius žemės ūkio rezultatus.
Be jokios abejonės Lietuvos ūkio augimą riboja ir nuolatinis emigruojančių gyventojų srautas – nors vartojimas pernai buvo stiprus, mažėjantis gyventojų skaičius kasmet tirpina vartojimo potencialą, o kylant infliacijai ir nebeaugant dirbančiųjų skaičiui tikėtina, kad asmeninio vartojimo apsukos per artimiausius dvejus metus palaipsniui lėtės.
Kita vertus, eksportuotojams atsivers daugiau perspektyvų. Nors DNB analitikai prognozuoja, kad pagrindinė eksporto rinka – Europos Sąjunga – artimiausius kelerius metus augs kukliau, apie 1,3-1,4 proc., pagreitį turėtų įgauti žaliavas eksportuojančios valstybės, mūsų kaimyninės Baltijos ir Šiaurės šalys. Tai leistų kompensuoti lėtesnį ES pagrindinių valstybių importą ir stiprinti gamintojų pozicijas. Apie tai byloja ir geresni verslo lūkesčiai metų pradžioje: pramonės nuotaikos gerėja, penktadalis apklaustų vadovų tikisi spartesnio eksporto augimo, ketvirtadalis žada didinti gamybą. ES investicijų išjudinimas iš mirties taško maitina statybos sektoriaus atstovų optimizmą. Kuklesni yra tik mažmeninės prekybos atstovų užmojai.
Taigi šiuo momentu stiklinė yra greičiau pusiau pilna, nei pusiau tuščia, todėl šiems metams paliekame galioti ankstesnę mūsų BVP augimo prognozę – 3,2 proc. Tiesa, be ryškesnių tiek užsienio, tiek ir šalies verslininkų investicijų bei reformų, realizuoti savo ilgalaikį potencialą Lietuvos ūkiui bus vis sudėtingiau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Kandidatų į prezidentus deba...
-
LKL: Kauno „Žalgiris“ ...
-
Vilniaus „Žalgiris“ – G...
-
Ledo ritulio rungtynės: Lietu...
-
Eisena Pasaulinės mamų psich...
-
Serialo „Ne tau, Martyna!...
-
Įkurta kairioji partija „KA...
-
Rezervo kariai atvyko į kari...
-
Profesinių sąjungų eitynės...
-
Ledo ritulio rungtynės: Lietu...
-
Skaniai gyvename5Valgai vynuogę ir stebiesi: Pietų kraštų vaisius vidury žiemos. Kaduise, prieš 30 metų, ir rudenį negaudavai. O dabartės – bet kuriuo metu, bet kokiais kiekiais. Bet kažkas kikena: gal jis nežino, kaip tikros vynuogės atrodo: gels...
-
Putinai kyla į paviršių6Bolševikai nebuvo vienintelė jėga 1917-aisiais siekusi perimti valdžią Rusijoje. Tų pačių metų rugsėjo 10–13 d. (matyt, pagal Grigalijaus kalendorių) savo laimę išbandė ir generolas Lavras Georgijevičius (1870–1918), mies...
-
Juoda – tai balta3Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos daugumos turėjo nė kiek nenustebinti kreivais minčių vingiais ne pirmąkart pasižyminčio Rusijos atstovo V. Nebenzios kritika dėl naujai parengto rezoliucijos projekto, šįkart liečiančio bosnių musulmonų gen...
-
Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energijaStatistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas per metus išaugo 2,9 proc., o palyginti su paskutiniuoju 2023 m. ketvirčiu jis padidėjo 0,8 proc. Didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyči...
-
Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas4Rinkimai demokratinėje valstybėje – tai pirmiausia visuomenės brandumo įvertinimas, tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kiek laisvos Lietuvos piliečiai turi galimybių ir noro per rinkimus išreikšti savo valią ir lemti valstybės r...
-
Rinkimų kampanija lygi nuliui7Rinkimų į valstybės vadovo postą šiemet nebus, prezidento institucija po D. Grybauskaitės – nususinta ir nebeaktuali. Tyla, ramybė ir bangų ošimas – kampanija lygi nuliui. Kybo tik keli ironiški premjerės plakatai tarp ...
-
Kaip prisivyti Europos Sąjungos vidurkį ne tik vartojant, bet ir kaupiant ateičiai?3Pastarąjį dešimtmetį pajutome tikro „vakarietiško“ gyvenimo skonį. Mūsų jau nebestebina kavos puodelio kaina Madride, nes Vilniuje už jį mokame beveik tiek pat. Daugeliui savotišku standartu tapo ir savaitgalio kelion...
-
(Ne)reikalingos knygosUžbaigdami Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, šiandien bibliotekininkai leisis į žygį Plateliuose. Tai šios profesijos atstovų žinutė visuomenei, kad bibliotekininkai – ne tarp knygų lentynų užsisklendusi, o aktyvi,...
-
Vagių ir šliundrų sovietai19Niekas negali pasakyti, ką Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) iš tiesų veikė nuo 1913-ųjų rudens iki 1917-ųjų pavasario, gyvendamas Sibiro tremtyje. ...
-
Mergelė Bufetava6Prastai lietuviškai kalbantis pilietis Z. Z. turėjo jugoslavišką bufetą. Kažkada pirktą pagal pažintis už talonus. Nors Jugoslavijos jau nėra, tačiau bufetas tebestovi. Virš bufeto ant sienos prikalta Rusijos vėliava. Kartą, kai...