Šiltnamių, kuriuose auginamos daržovės, daržininkai ketvirtadienio vakarais tikriausiai krautųsi pilnus automobilius vazonų su agurkų, pomidorų daigais, namie išdėliotų ant palangių, laistytų, puoselėtų. O antradienio rytais su augintinių vazonais dardėtų atgal į šiltnamius, gimtąsias daržovių vietas. Puikus scenarijus kino kūrėjams, komedija su tragedijos elementais būtinai laimėtų visus įmanomus „Oskarus“. Šiam pasaulyje pripažintam svarbiausiam kino konkursui niekada dar mums nepavyko nieko laimėti. Filmas „Šiltnamiai, agurkai, pomidorai“ – puiki galimybė.

Šimtas vėjo malūnų ir šimtas saulės elektrinių, ir kvailiui aišku, nėra valstybinė energetikos strategija.

Bet. Tikrai būtų juokinga, jei nebūtų graudu. Nežmoniškai pabrangus energijai ir valdžiai aiškinant, kad jos kainos kitąmet dar šoktelės 80 proc., šiltnamių veikla neįmanoma. Daržovės taps auksinės, nesvarbu, kokiu kuru kūrensi: dujomis, elektra, ar biokuru. Tai jau pajutome žvelgdami į kainas prekybos centruose. Jei lietuviški trumpavaisiai agurkai prieš trejetą savaičių buvo pardavinėjami akcijos kaina pigiau nei po eurą, praeitą vienose parduotuvėse buvo brangesnės daugiau nei dvigubai ar trigubai.

Be abejo, valstybė neturi sumokėti piliečiams už agurkus, pomidorus, burokėlius ir kt. augalinį maistą. Tik realybė tokia – valgysime įvežtines daržoves, kur energija keliskart pigesnė. Daugybė mūsų šiltnamių jau nutraukė veiklą. Galima apkaltinti augintojus, kad nebuvo įžvalgūs ir laiku neinvestavo į žaliąją energiją. Bet. Galima paklausti ir buvusių, ir esamos valdžios, ar apskritai turėjo esminę idėją, kaip gyventume ekstremaliomis sąlygomis. 100 vėjo malūnų ir 100 saulės elektrinių, ir kvailiui aišku, nėra valstybinė energetikos strategija. Dėl to užsidarys ne tik šiltnamiai, neliks dalies pramonės, didelės dalies prekybos ir paslaugų sektoriaus.