Tiesa, tai ne vien mūsų mentaliteto ypatumai. Štai vienas italas šį pavasarį sulaukė netikėtų svečių: policininkai, kelio pakraštyje radę išmestas nutriušusias sofas, sugrąžino jas savininkui. Per stebėjimo kameras atpažintam aplinkos teršėjui gresia 10 tūkst. eurų bauda.

Gal nuo šių metų įsigaliojusios didesnės baudos ir lietuvius užkardys atsikratyti atliekų neleistinu būdu? Nes mūsų (ne)atsakomybė prasideda nuo pirmo žingsnio už savo namų slenksčio, už savo kiemo vartų. Išmetame popieriuką ant šaligatvio – pakels, kam priklauso! O gamta nuo mūsų jau net ne dejuoja, bet rauda pasikūkčiodama. Regis, sąmoningumą skatina daugybė socialinių reklamų, įspėjimų parkuose ir miškuose, tačiau... Pamiškėse dygsta ne grybai – kavos puodeliai iš degalinių. Vien senų padangų pernai neleistinose vietose buvo palikta apie 3 tūkst.! Šių metų šiltosios Velykos dar kartą atskleidė, kaip esame įpratę švęsti: po ilgojo savaitgalio Kauno marių regioninio parko poilsiavietės tapo sąvartynais. Parko darbuotojai vien balandžio 2-ąją surinko dešimt maišų šiukšlių.

Tie šiukšlintojai – ne niekadėjai iš Blogiukų planetos. Tai mūsų malonieji kaimynai, pažįstami, dailiai pasipuošę, sėdantys į gražius automobilius.

Ir tie šiukšlintojai – ne niekadėjai iš Blogiukų planetos. Tai mūsų malonieji kaimynai, pažįstami, dailiai pasipuošę, sėdantys į gražius automobilius. Ir, ko gero, gražiai pašnekantys apie aplinkosauginį sąmoningumą, mūsų atsakomybę už planetą ateities kartoms.

Švarinimosi talkos – ne anų laikų reliktas, bet šių laikų žmogaus atsakomybė. Apsikuopti galime ir be masinių akcijų, ir be specialaus praginimo. Kai išmoksime pakelti kitų numestas šiukšles – nebešiukšlinsime patys. Kai nebešiukšlinsime patys – ir talkų nereikės. Dabar – prie darbo! Balandis kviečia švarintis.