Neurotikams - velykinę nuolaidą

Savaitė prasidėjo graudžiai – saulės užtemimu.

Tokiomis dienomis imi galvoti, kad kai ten, viršuje, dalijo visokias ydas, eilė nusidriekė iki pat vartų. Norinčiųjų radosi daugiau nei reikia. Matyt, tenai irgi rengiamos akcijos ir viliojama nuolaidomis.

Pernelyg godūs ėmėjai jau laksto po laukus galvą susiėmę. Kiti gi beldžiasi į valdininkų duris ir kėsinasi juos nukarūnuoti. Viena savivaldybės dama skėsčiojo rankomis iš bejėgiškumo, guosdamasi, kaip galva už ją aukštesnė moteriškė ne juokais grasinosi užvožti. Antroji brovėsi pas merą ir piktinosi ten neįleista. „Aš juk už jį balsavau“, - šaukė nuskriaustoji.

Neurozės formų ir apraiškų apstu. Kartais trepsėjimas kojomis pavirsta konstruktyvia diskusija. Ir atvirkščiai. Pasaulinės Žemės dienos proga susirinkę mokslininkai ir miestiečiai aršiai diskutavo, linksėjo galvomis sutarę gultis kryžiumi ir priešintis evoliucijos vėžiu vadinamo genetiškai modifikuoto maisto brukimui į burnas. Klaipėdos žalieji žada padaryti viską, kad ateities kartoms netektų apraudoti palikuonių trimis kojomis ar moliūgo dydžio galva. Kaip pasakytų žemaitis, nei šuo, nei kėdė.

Be ryšio palikti darbuotojai ir šiaip internautai sukėlė visuotinę isteriją. Metų metus „Lietuvos telekomo“ adresu žmonės siuntė prakeiksmus – dėl tradicija tapusių gedimų, per didelių sąskaitų, niekam tikusių paslaugų. Blogiukų įvaizdis prikibo lyg karšta košė ir nenusikratysi. Tai sugalvojo vadai pavadinimą pakeisti. O patys pasislėpė. Vargšai klientai. Skambina sutrikusioms operatorėms ir reikalauja išgirsti boso balsą. Deja, jų telefono numerių paprastiems mirtingiesiems niekas neduoda. Taigi savo nepasitenkinimą gali įsikišti kur patogiau.

Susikaupusį pyktį patartina išlieti kaip nors, kam nors, kas arčiau. Pavyzdžiui, nevalai kaimynui, iš kurio buto būriais traukia ūsuoti padarai. Skaidrūs rusvi kūneliai. Sako, vaišinkitės, negi gaila... Ir nervinkitės, jeigu trukdo miegoti.

O nervintis yra dėl ko ir be tarakonų. Pasukę laikrodžius į priekį miegosime dar trumpiau. Bet kam rūpi? Kas klausė? Niekas. Ir dar sako: nesinervink, žiūrėk į viską filosofiškai...

Kad bent nuolaidą kokią pasiūlytų. Už moralines kančias. Juk čia pat Velykos su visais kiaušiniais.

Sunkus pavasaris. Kankina neu-rozės, tikai, raumenų mėšlungis ir dar visokia velniava.

Bet kur dėsies, pumpuruotis tai reikia...

Ar ne, brangioji?

Taip taip, mielasis.