Taip, tiesus, lygus kelias – šventas reikalas. Kai kokia duobė vairuotojui po ratais pasimaišo, – velniava. Net labiausiai tikintis žmogus tada ne žegnojasi, o keikiasi.

Politikai, bijodami prakeiksmo, prieš išsiskirstydami po rudens sesijos, graudenosi, kad per mažai pinigų žemėn sukiša. Kibo vienas kitam už atlapų įrodinėdami, kad nuo kitų metų keliams verkiant reikia daugiau – 50 proc. surenkamo degalų akcizo. O nuo dar kitų būtina dar daugiau – 52 proc. Atsirado ir pasiūlymas duoti visus 55 proc. Bet juk vis tiek bus per mažai.

O tie vaikai… Užaugs ir taip. Išvažiuos gražiais, tiesiais keliais į Vakarus, kur dauguma Lietuvos. Plentas niekada neemigruos.

Gal negražu burnoti apie kelininkus. Kada bevažiuotum kurion pusėn, jie dirba, pluša. Rodos, virš mūsų šalies kabo ženklas "Atsiprašome, Lietuva tvarkosi". Tačiau kuo toliau plentas tįsta nuo didmiesčio, tuo daugiau sodybų užkaltais langais, tuo daugiau buvusių mokyklų – iškultais. Tuoj nebebus kam važinėti tais puikiais keliais, išasfaltuotais akcizų procentais ir nepabėgusių mokesčių mokėtojų pinigais.

Kiek Seime ir Vyriausybėje iečių sulaužoma besikaunant dėl mažyčio milijono eurų vaikų vasaros stovykloms. Čia baisūs pinigai! Už juos galima plentą per mišką kokiam kelininkų ar aplinkosaugininkų medžiotojų būreliui nutiesti. Kad nesikeiktų stirnas džipais naktimis per duobes vydamiesi. Na, ar ne šventas reikalas?

O tie vaikai… Užaugs ir taip. Išvažiuos gražiais, tiesiais keliais į Vakarus, kur dauguma Lietuvos. Plentas niekada neemigruos. Jei užsienio investuotojas ir privatizuos, niekur neišsiveš. Todėl jis pas mus labiau mylimas nei žmogus. Kuris dar net keikia(si).