Iki šiol buvęs 850 litų minimalus mėnesio atlyginimas (MMA), ko gero, nebeatitinka tų ekonominių-socialinių realijų, kuriose dabar gyvena Lietuva.

MMA nebuvo liečiamas bene ketverius metus. Valdžia tik nuolat kartojo (ne)magišką žodį "krizė", kuriuo galima buvo pridengti bet kokį diržų veržimą, bet kokį išlaidų karpymą ir drastišką lėšų, taigi, ir skiriamų algoms, taupymą.

Tik šiemet liepą per sukąstus dantis centro dešinės Vyriausybė sutiko MMA simboliškai kilstelėti 50 litų – nuo 800 iki 850-ies.

Tačiau jeigu sutariame, kad tas naujasis minimalios algos dydis vis vien nebeatitinka realijų, matyt, akivaizdu, kad jis vėl turi būti pakeltas.

Pats svarbiausias klausimas – kiek? Iki kokios ribos galėtų ir turėtų būti keliamas MMA, kad jis ir atitiktų dirbančių žmonių lūkesčius, ir netaptų sunkia finansine našta tiek verslininkams, tiek valstybei?

Naujoji valdžia pasiryžusi nuo Naujųjų metų nustatyti tūkstančio litų MMA. Tai ženklus šuolis, kurį, beje, pasveikino ir ekonomiką tikrai gerai išmananti Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tačiau verslo bendrija nerimauja. Yra nemažai kraipančių galvas dėl tokio Vyriausybės dosnumo. Bent trečdaliui verslo įmonių toks MMA padidinimas prilygtų peiliui po kaklu.

O ir valstybės bei savivaldybių biudžetams teks pasipurtyti, kaip tiems "auksiniams avinėliams" – MMA padidinimas jiems kainuos apie porą šimtų milijonų litų. Ar tokios laisvos lėšos biudžetuose tikrai egzistuoja?

Yra ir kitų nuogąstavimų. Pavyzdžiui, kad verslininkai ims "šmugliavoti", tai yra tiesiog apgaudinėti valstybę – deklaruoti, kad žmonės dirba mažiau ir gauna mažesnes algas, bet iš tikrųjų yra priverčiami darbuotis tas pačias 8 valandas.

Nekalbant apie tai, kad visai nemenka dalis algų gali nukeliauti į juodųjų kasų vokelius. Jų populistinis MMA pakėlimas gali dar pagausinti.

Tad ar tikrai protinga dabar iki tūkstančio litų didinti MMA? Gal vertėtų pirmiausia apsiriboti atsargesniais sprendimais – iki 900 ar 950 litų? O po pusmečio ir apie tūkstančio ribos įveikimą jau bus galima galvoti.