Premjeras Andrius Kubilius pastaruoju metu aktyviai įtikinėja, kad Lietuvoje ne blogiau nei kitose šalyse. Jam pritaria ūkio ministras Dainius Kreivys įrodinėdamas, kad valdžia visomis keturiomis remia mažas ir vidutines verslo įmones, skatina verslumą.

D.Kreivys įsitikinęs, kad gerėjančių sąlygų verslui nepastebi tik tie, kurie žiūri į dangų ir nieko nemato. Anot ministro, Finansų ministerija yra sudariusi visas sąlygas atidėti mokesčių mokėjimą neišgalinčiam to padaryti verslui. Eksportuojančioms įmonėms uždegta žalia šviesa atsiimti PVM per tris dienas. Atleisti nuo delspinigių visi, kuriems valstybė skolinga, įskaitant ir savivaldos skolas. Tiems, kurie turi skolų, neatimamos licencijos prekiauti alkoholiu ir t. t.

Tačiau to paties D.Kreivio vadovaujama Ūkio ministerija skelbia, kad jos parengtas ekonomikos skatinimo planas (ESP) rugpjūtį, kaip ir liepą, buvo įgyvendinamas prastokai. Visose plano dalyse, išskyrus "Verslo finansavimas", rugpjūtį neįvykdyta bent po vieną planuotą darbą.

Dar birželį numatyta išspręsti daugiabučių namų modernizavimo problema dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo ir rugpjūtį nebuvo sutvarkyta.

ES paramos naudojimo programoje iš dviejų numatytų rugpjūčio darbų pavyko įgyvendinti vieną – su Europos Komisija (EK) suderintas Sanglaudos skatinimo veiksmų programos pakeitimas, kuriuo siekiama daugiau lėšų skirti energijos vartojimo efektyvumo priemonėms daugiabučiuose namuose. ES struktūrinių fondų paramos administravimo supaprastinimas, siekiant sumažinti apyvartinių lėšų poreikį finansuojamiems projektams, nukeltas į rugsėjį.

Eksporto ir investicijų programoje rugpjūtį Vyriausybei nepateiktas tvirtinti patikslintas Eksporto plėtros strategijos 2009–2013 m. projektas.

Prastus rezultatus rodo ir oficialūs skaičiai. Lietuvoje per aštuonis šių metų mėnesius registruotos 1164 bankrutuojančios įmonės. Tai 2,3 karto daugiau nei pernai sausio–rugpjūčio mėnesiais.

Grėsmingai auga bendras įmonių skolų portfelis. Didžiausių sunkumų patiria pramonės, prekybos, statybos ir transporto sektoriai.

Iš 49 tūkst. realią veiklą vykdančių šalies įmonių kas antra turi pradelstų skolų ir beveik kas trečiai yra įregistruotas ar išregistruotas turto areštas. 70 proc. šalies įmonių patenka į didelės rizikos klases – prognozuojama, kad šios įmonės vėluos atsiskaityti 90 ir daugiau dienų.

Kas galėtų šalies verslui mesti gelbėjimosi ratą? Pirmiausia – bankai. Tačiau D.Kreivys pripažįsta, kad pusė smulkių ir vidutinių įmonių, besikreipiančių paramos verslui, negauna paskolų, nes bankai joms prognozuoja laidotuves. Bankai rizikingoms įmonėms skolins tik tada, jei gaus valstybės garantijas.

Kitas dūstančio verslo pajamų šaltinis gali būti valstybės užsakymai. Deja, valdžia, šalies vidaus ir užsienio rinkoje skolindamasi milijardus, investicijoms skiria tik trupinius. Vieno didžiausių šalyje "MG Baltic" koncerno vadovas Darius Mockus teigia, kad per krizę valstybė turi tapti stambia užsakove, o skolintas lėšas pirmiausia turi nukreipti į ilgalaikius infrastruktūros projektus. Tik tuomet žmonės turėtų darbo, verslas būtų stimuliuojamas, mokant mokesčius pilnėtų šalies iždas ir būtų iš ko grąžinti milžiniškas paskolas. "Jei pasiskolintus pinigus tik pravalgysime, mums greitai niekas neskolins", – įspėjo verslininkas. Čia jis, žinoma, nepasakė nieko nauja. Tai puikiai supranta ir valdžia, tačiau ji, sėdinti ant mūsų visų suneštų pinigų, negali atsispirti pagundai pirmiausia sočiai pavalgyti.