Kita vertus, pasak Rusijos neformaliosios žiniasklaidos, šalyje prasidėjo bruzdėjimas esą „Rosatom“ savo išreklamuotą projektą Suomijoje –  Pihaejoki (arba Hankikivi) branduolinę jėgainę – finansuoja šalies pensininkų pinigais.

Jau keletą metų, nusekus įplaukoms už energijos išteklių eksportą į šalies biudžetą, Maskva faktiškai paralyžiavo kaupiamųjų pensijų fondų veiklą: atsisakoma vykdyti Rusijos pensijų fondų įstatymo reikalavimą valstybei proporcingai prisidėti prie gyventojų savarankiškai kaupiamų pinigų būsimosioms pensijoms – valdžios sprendimu, paskelbtas moratoriumas galimybei privačiai kaupti pensijas jaunesniems nei 1967m. gimimo šalies piliečiams.

„Rosatom“ 1800 megavatų (MW) reaktorių Pihaejoki planuoja pradėti statyti šiemet ir baigti po šešerių metų. Projekto lyderės – suomių kompanijos  „Fennovoima“ – sprendimas pasirinkti „Rosatom“ technologiją šalyje buvo kritikuojamas, tačiau įspūdį padarė finansiniai klausimai. Iš sąmatoje planuotų 6,5 mlrd. eurų „Fennovoima“ užtikrino tik 1,6 mlrd. eurų, likusią investicijų naštą prisiėmė Rusijos partneriai.

„Tuo metu, kai keturi milijonai pagyvenusių rusų gyvena žemiau skurdo ribos, perlaidomis iš šalies pensijų fondų finansuojama elektrinės statyba Šiaurės Suomijoje“, – besipiktinantį Sosnoviy Bor gyventoją Olegą Bodrovą cituoja nepriklausomas laikraštis „The independent Barents Observer“.

Nors Suomijos vyriausybė delsia išduoti galutinę licenciją jėgainės statyboms, „Rosatom“, siekiantis sėkmės istorijos Europos Sąjungoje, Pikaejoki kelia mūrus. Rusijos valstybinis nacionalinės gerovės fondas planavo pervesti 1,6 mlrd. eurų, kol kas į projekto sąskaitą įkrito tik 800 mln. eurų. Nors, kaip rašo Rusijos „Kommersant“, „Rosatom“ tikisi sutelkti daugiau papildomo kapitalo investicijoms iš „SovKomBanko“, „Rosatom“ partneris Pikaejoki projekte – Fennovoima“ – rodo ir mažiau optimizmo. Suomių versija: statybos realiai prasidės tik kitąmet, o komercinės operacijos – geriausiu atveju 2024 m.

„Net pagal Rusijos įstatymus niekas negali pradėti statybos darbų, neturėdamas galutinio leidimo pradėti statyti branduolinę jėgainę“, – sako O. Bodrovas, kurį „The Independent Barents Observer“ pristato kaip vietos branduolinių reikalų ekspertą.

Panašią kritiką savo valdžiai prieš keletą metų adresavo Baltarusijos žalieji, kaltinę prezidentą Aliaksandrą Lukašenką dėl to, kad Astravo atominės elektrinės statyba taip pat buvo pradėta neturint reikalingų projektinių ir licencinių dokumentų.

Itin griežta pozicija pasižymintis Suomijos branduolinės saugos reguliatorius STUK (suom. Säteilyturvakeskus) esą rengiasi pasirašyti statybos licenciją ne anksčiau 2018 m. pabaigos.

Pihaejoki/Hankikivi jėgainę „Fennovoima“ renčia pagal vadinamą Mankalos modelį (taip pat planuotas ir Visagino jėgainės verslo modelis Lietuvoje), kada jėgainės akcininkai gauna proporcingą savo finansiniam įnašui kiekį jėgainėje pagamintos elektros energijos už savikainą ir ją parduoda savo rinkose. Taigi „Rosatom“ dukterinė įmonė „Rusatom Overseas“, valdanti 34 proc. projekto akcijų, taip pat čia gautų elektros energijos už numatomą 50 eurų už megavatvalandę savikainą ir mėgintų parduoti Suomijos, Šiaurės šalių ar Rusijos rinkose.

Tačiau, kaip rašo „The Independent Barents Observer“, dėl užtrukusių leidimų statybai smulkieji dalininkai vėl ėmė bruzdėti. Prieš penkerius metus oficialiai paskelbta, kad iš projekto gali pasitraukti bent viena smulki dalininkė: „Talvivaara Mining Company Plc.“ kasybos kompanija. Tačiau „Fennovoima“ užtikrino, kad į jos dalininkų struktūrą įsiliejo keletas naujų narių.