Nei Naglis Puteikis Klaipėdoje, nei Artūras Zuokas Vilniuje merais kitąmet nebus išrinkti. Prezidentė buvo teisi: politinės partijos mūsų šalyje dar silpnos. Nes bijo žmonių pasirinkimo.

Akivaizdu, kad tiesioginiuose rinkimuose dabartinis sostinės meras konservatorius Vilius Navickas neturi jokių šansų, o A.Zuoko pergalė – labai tikėtina.

Visiškai suprantamas būtų ir klaipėdiečių balsavimas už N.Puteikio kandidatūrą. Tačiau žinant nesutarimus pačioje partijoje, kai kuriems konservatoriams toks rezultatas nepatiktų, labai nepatiktų. Rinkimus laimėjusieji juk gali nepaisyti ir partijos valios. Stiprių asmenybių baimė, o ne primesta diskusija apie mero galias sužlugdė Konstitucijos pataisų priėmimą.

Jei kai kurias partijas gąsdina jų pačių ryškesni nariai, tai koks nors stiprus nepartinis kandidatas juos nervintų dar labiau. Jau dabar jas dirgina Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad savivaldos rinkimuose turi būti leidžiama dalyvauti ir nepartinių kandidatų sąrašams. Nors iki rinkimų liko dešimt mėnesių, sprendimas apie tai, kaip ir kiek bus formuojama tokių sąrašų, dar nėra priimtas. Matyt, bus sukurta labai sudėtinga sistema ir jokių nepartinių sąrašų gali išvis nebūti.

Įnirtingiausiai už tiesioginius merų rinkimus agitavo ir drausmingai balsavo liberalcentristai. Šiuo metu šios partijos nariai yra aštuonių Lietuvos miestų, rajonų ir miestelių merai. Tikėtina, kad Klaipėdoje Rimanto Taraškevičiaus šansai laimėti tiesioginiuose rinkimuose būtų gan aukšti. Bet liberalcentristai, karštai pasisakydami už tokius rinkimus, akcentavo galimybę surasti ir ugdyti naujus lyderius, pagyvinti nuobodžius savivaldos rinkimus. Turbūt kitoms partijoms tai nėra svarbu, nes kai kurių socialdemokratų, liberalsąjūdiečių, darbiečių ir tvarkiečių elgesys balsavimo metu lėmė neigiamą rezultatą.

Tačiau daugumos gyventojų norą ir viltį tiesiogiai rinkti merus iš esmės sugriovė konservatoriai – krikščionys demokratai. Net 16 šios frakcijos narių susilaikė (tarp jų – ir mūsų kraštiečiai Agnė Bilotaitė, Pranas Žeimys bei Aurelija Stancikienė) ir trys balsavo prieš. Tai, kad jie ignoravo rinkėjų lūkesčius bei savo Vyriausybės programą, net nebestebina. Tačiau toks balsavimas yra ir šalies Prezidentės nuostatos nepaisymas. Ji visada aiškiai ir kategoriškai pasisakė už tiesioginius merų rinkimus. Ypač sarkastiška, kai špyga valstybės vadovei parodyta po pareiškimo apie tai, jog ji nemato geresnės alternatyvos dabartinei koalicijai.

Kyla įtarimų, kad dalis konservatorių-krikdemų siekia sugriauti iš vidaus valdančiąją koaliciją, pasitraukti opozicijon ir, nusiplovus rankas, laukti rinkimų.

Vidiniai nesutarimai – akivaizdūs. Krikščioniškasis bei landsberginis sparnas įžūliai neklauso premjero. Per savaitę valdantieji sugebėjo „pražudyti“ net tris Seimo sprendimus: be tiesioginių merų rinkimų, jų balsais atmestas sprendimas dėl lenkiškų pavardžių rašymo bei praleistas opozicijos kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl socialinių išmokų įstatymo.

Konservatoriai-krikdemai taip pat provokuoja liberalcentristus trenkti durimis. Jiems pasitraukus, turėtų atsistatydinti ir du šios partijos ministrai. Suprantama, kad tokiu atveju liberalcentristai balsuotų už interpeliaciją susisiekimo ministrui Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui. O jei Arūnui Valinskui pavyktų išvyti kultūros ministrą, Vyriausybė privalėtų atsistatydinti, nes būtų pakeista daugiau kaip pusė ministrų.

Tokie žaidimai, kai šalis niekaip neišbrenda iš sunkmečio liūno, tik dar labiau kels nusivylimą valdžia. Tad į būsimus savivaldos rinkimus dauguma piliečių gali paprasčiausiai numoti ranka.

Gal to ir siekia kai kurios partijos, turinčios fanatiškai aktyvų ir drausmingą elektoratą?