Iš visų socialinių tinklų „Telegram“ iš tiesų daugiausia laisvės, kuria naudojasi visi – abi Ukrainos fronte kovojančios armijos, visokio plauko virtualieji postringautojai, diktatūrų tarnai, jų oponentai. Nors kibernetinio ir informacinio saugumo ekspertai ne kartą ir ne tik Lietuvoje įspėjo „Telegram“ vartotojus neprarasti budrumo, galimybė likti anonimu, kalbėti nepaisant demokratijose galiojančių taisyklių daugybei žmonių atrodo saldesnė nei prėskas feisbukas su keistais cenzūros algortimais. Eiliniam vartotojui „Telegram“ – laisvės oazė. Jam nė motais, kad toje oazėje sėkmingai perinamos melagienų antys. Nepripažindamos jokių teisinių barjerų jos sklinda žaibiškai, savo kreksėjimu priglušina auditoriją, perrėkia pagrindinius konkurentus profesionalius žurnalistus ir iš įvairių radikalų teorijų kuria iliuzinę realybę.

Prancūzijos teisėsaugos teigimu, P. Durovo nemalonumai susiję ne su skirtingu požiūriu į žodžio laisvę, bet su tamsiais reikaliukais, tarpstančiais jo virtualiojoje tarpuvartėje. Atrodo, prancūzams pabodo, kad joje gali rasti visko – nuo artimiausio metamfetamino pardavėjo, džihadistų rekrutų centrų, ginklų prekeivių iki vaikų pornografijos tiekėjų. Visa ši padugnių veikla neturi nieko bendra su saviraiškos laisvės ribojimu, kad ir ką teigtų iliuzinės realybės kūrėjai.