Jeigu tai būtina valstybės ateičiai, neturėtų būti vengiama priimti nepopuliarių sprendimų. Tai interviu "Vilniaus dienai" sakė Suomijos prezidentė Tarja Halonen. Ji šią savaitę priims į Helsinkį atvykstantį Lietuvos Prezidentą Valdą Adamkų.

Helsinkis, Suomija

– Ekonominė recesija sukėlė diskusijų, kaip derėtų iš jos išeiti. Lietuvoje nesutariama: dabar reikėtų mokesčius mažinti ar didinti. Koks būtų suomiškas krizės įveikimo receptas?

– XX a. paskutiniame dešimtmetyje Suomija išgyveno labai gilią ekonomikos krizę. Tačiau aktyviai ėmėmės ekonomikos pertvarkos, naujų rinkų paieškos, investavome į naująsias technologijas. Tai mums padėjo išbristi.

Kai esi ekonominėje duobėje, turi ieškoti, kaip persiorientuoti ir pasiruošti tam laikotarpiui, kai krizė baigsis. Žodžiu, svarbu investuoti į ateitį. Reformos dažnai būna skausmingos ir ilgai trunka, bet jų reikia, jeigu nori kuo geresnių rezultatų.

Mano patarimas būtų toks: kruopščiai peržiūrėti biudžetą, ieškant papildomų išteklių. Suomijoje didesni mokesčiai nei Lietuvoje, todėl ir didesni biudžeto ištekliai valstybės poreikiams.

Kaip čia kuo mandagiau pasakius: turbūt būtų naudingiau turėti didesnius mokestinius išteklius, kas jūsų atveju gali reikšti mokesčių didinimą. Žmonės turi suprasti, kad valstybė privalo turėti pakankamus finansus. Kita vertus, iš žmonių negalima atimti visko, kad jiems visiškai nebeliktų pragyventi, be to, jiems reikia įrodyti, kad investuojama į ateitį, kad paskui bus lengviau, net jeigu šiandien ir tenka pasispausti.

Bet reikia pripažinti, kad dabar, kai tokie sunkūs laikai, nelengva didinti mokesčius.

Manau, Lietuvos valdžia pati žino, koks mokesčių dydis yra geriausias esant dabartinei padėčiai.

– Lietuva ir Latvija niekaip nesutaria, iš kurios šalies į Švediją turėtų būti tiesiamas elektros tiltas. Ar Suomija, kuri su Švedija yra Šiaurės šalių energetinės rinkos dalis, suinteresuota šiuo projektu?

– Suomija suinteresuota būti visos Europos energetinės sistemos dalimi. Tad bet kokie projektai, stiprinantys visos ES energetinę sistemą, mums įdomūs.

Kaip žinote, mes jau turime energetinį tiltą su Estija. Todėl tam tikras Šiaurės ir būsimos Baltijos valstybių energetinių rinkų ryšys jau yra. Planuojama didinti jo galingumą.

Natūralu, kad sąsajų turėtų būti daugiau. Gerai, kad energetinio tilto tarp Baltijos valstybių ir Švedijos tiesimas pakeltas į europinį lygmenį. Tai leidžia tvirčiau kalbėti apie šio projekto įgyvendinimą. Kur jis bus nutiestas – į Latvija ar į Lietuvą – turi pasakyti viską išnagrinėję ekspertai.

– Kodėl Suomija linkusi pritarti dujotiekio "Nord Stream" projektui, kuriuo planuojama Rusiją ir Vokietiją sujungti Baltijos jūros dugnu?

– Mūsų pozicija šiuo klausimu neretai klaidingai suprantama. Noriu pasakyti aiškiai – Suomijai nereikia to vamzdžio. Tačiau kai kurioms ES šalims jis reikalingas – Vokietijai, Didžiajai Britanijai ir kitoms. Todėl "Nord Stream" projektas mums kelia tik vienintelį klausimą – kiek jis saugus ekologiškai. Jeigu bus atsakyta, kad projektas saugus, mes negalėsime turėti jam jokių pretenzijų.

– Bet ar "Nord Stream" nėra ir politinis klausimas? Juk Baltijos valstybės politiškai labai skeptiškos dėl šio projekto.

– Reikia pripažinti, kad "Nord Stream" klausimu Baltijos valstybės nusiteikusios skeptiškai, bet kai kurios ES šalys tuo projektu labai suinteresuotos.

Nemanau, kad būtų labai vaisinga politiškai stabdyti projektą, kuriuo suinteresuota dalis ES valstybių.

Todėl esame tikri, kad turi būti keliami tik ekologinio saugumo, bet ne politiniai klausimai.

– Yra sakančių, kad Suomija laikosi pernelyg švelnios ir pragmatiškos politikos Rusijos atžvilgiu. Kaip vertintumėte gerokai griežtesnį Baltijos valstybių požiūrį į didžiąją kaimynę?

– Būtina ginti ir puoselėti senąsias demokratines vertybes. Demokratijos stiprinimas yra procesas, reikalaujantis kantrybės. Suomijoje laikomės tokio principo: jeigu kas nors nepavyksta, darai tai dar kartą, kol pagaliau pasieki, ko nori. To paties, manome, reikia laikytis ir bendraujant su Rusija.

Bet Suomija negali nurodinėti kitoms valstybėms, kaip joms dera elgtis bendraujant su kaimynėmis ir visu pasauliu.

– Kaip suprantate Rusiją: kaip neprognozuojamą ar kaip naudingą ir mielą kaimyną?

– Laikomės pragmatiško požiūrio – Rusija yra mūsų didžioji kaimynė. Supratome, kad kur kas geresnis kelias yra balansuoti politiką, ieškoti sutarimo su kaimyne, siekti, kad ji šitaip būtų vis labiau integruojama į Europos struktūrą.

Balansavimo politika yra, mūsų požiūriu, kur kas efektyvesnė, nei konfrontavimo. Didžiausias iššūkis mūsų saugumui būtų nesubalansuota ir destabilizuojanti politika.

Negalėčiau pasakyti, kad Rusija yra labai puikiai prognozuojama šalis. Bet su ja įmanoma ir reikia palaikyti ryšius, bendrauti, kalbėtis. Tik taip būsime išgirsti.

– Kodėl Suomija nenori įstoti į NATO?

– Manome, kad narystė ES yra pakankamas saugumo užtikrinimo veiksnys. Nemanome, kad turėtume įstoti į NATO. Su Aljansu aktyviai bendradarbiaujame. Sutinkame su Švedijos ir Austrijos pozicija, kad ES gali neblogai užtikrinti savo saugumą, taip pat glaudžiai bendradarbiaudama su NATO. Turime savo kariuomenę. Ji neblogai parengta, atitinka mūsų poreikius, dalyvauja tarptautinėse operacijose.

– Kaip paaiškintumėte, kad Suomija dalyvauja NATO misijose, pavyzdžiui, Afganistane, bet nenori įstoti į Aljansą?

– Mes dalyvaujame taikos užtikrinimo projektuose, kuriuos organizuoja ir Jungtinės Tautos, ir NATO, ir kitos tarptautinės organizacijos. Taip mes prisidedame prie tarptautinio saugumo užtikrinimo.

Sužavėta lietuvių krepšininkais

Susitikusi su Helsinkyje apsilankiusių Lietuvos žurnalistų grupe Suomijos prezidentė T.Halonen žavėjosi lietuvių krepšininkais.

"Yra vienas nepolitinis dalykas, apie kurį interviu nepaklausėte, bet apie kurį noriu pati pasakyti – Lietuvoje turite pribloškiančius ir fantastiškus krepšininkus!" – šyptelėjo T.Halonen.

"Pati nesu didelė krepšinio žinovė, bet mano vyras yra žaidęs krepšinį vienoje iš suomių komandų, kurių čia šiaip nėra labai daug", – pasakojo 65 metų Suomijos vadovė, 2000-aisiais oficialiai ištekėjusi už savo ilgamečio draugo daktaro Pentti Arajärvi.

"Kai pernai buvome Pekino olimpinėse žaidynėse, jis staiga dingo. Ar žinote kodėl? Jis nuėjo į lietuvių krepšininkų rungtynes! Pentti buvo sužavėtas ir paskui man ilgai kartojo, kad būtinai turiu pažiūrėti kokias nors Lietuvos krepšinio komandos rungtynes", – sakė T.Halonen ir pridūrė, kad yra per televiziją stebėjusi keletą rungtynių, kurios jai labai patikusios, nes "lietuviai demonstravo ryžtą, kovingumą ir gerą žaidimo techniką".