Pereiti į pagrindinį turinį

Tarp Europos ir Amerikos

2017-08-02 04:49

Maždaug prieš dešimtmetį Lietuvos užsienio politikos formuotojai save izoliavo Europoje – pasišovę ryžtingai ginti Senąjį žemyną nuo Rusijos, jie neteko Europos paramos. Dabar vėl minama ant to paties grėblio.

V. Beržiūnas
V. Beržiūnas / Gedimino Bartuškos nuotr.

Europos Komisija leido suprasti, kad JAV įstatymų leidėjų patvirtintos naujos sankcijos Maskvai neigiamai atsilieps ir europiečių įmonėms, plėtojančioms bendrus energetinius projektus su Rusija. Nepaisant to, aukšti Lietuvos užsienio politikos formuotojai, tarp jų – ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atkirto: esą šią kainą, bausdama Rusiją, ES gali sumokėti.

Problema, jog ES ir taip išgyvena sunkų laikotarpį: iš Bendrijos traukiasi Didžioji Britanija, be to, tebėra nemažai iššūkių, susijusių su pietinėmis valstybėmis – Graikija, Italija, Ispanija. Ką jau kalbėti apie tai, kad Nyderlanduose, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Vengrijoje ir kitur diena po dienos auga euroskeptiškų politinių jėgų populiarumas. Jos tik ir laukia ES žlugimo.

ES – ne JAV; Vašingtonas gali sau leisti skelbti naujas sankcijas Maskvai, nes Rusiją ir Ameriką tesaisto iš esmės diplomatiniai ryšiai. Europos padėtis – visai kitokia: Rusija ne tik yra viena iš svarbiausių (santykinai pigių) energetinių išteklių tiekėja ES valstybėms narėms, bet ir svarbi Europos šalių pramoninės produkcijos realizacijos rinka. Būtent dėl šių priežasčių į naujas JAV sankcijas Briuselyje žiūrima skeptiškai. Pagaliau tokia įtampa didina nesaugumo jausmą visoje Europoje bei skatina brangiai kainuojančias ginklavimosi varžybas.

Apibendrinkime: Lietuvos, kurios gerovė nemažai priklauso nuo ES investicijų, užsienio politikos formuotojams reikėtų ne aklai sekti Jungtines Valstijas, o atsižvelgti į ES šalių narių interesus bei siekti kompromiso. O jeigu to nesugebama padaryti, kartais galima ir patylėti.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra