Savininkai, nesurenkantys savo augintinių ekskrementų, turės atlyginti aplinkai padarytą žalą ir sumokėti nemažą 500 litų baudą. Praėjusią savaitę pasirašytu įsakymu šunų ekskrementų netvarkymas, paliekant juos aplinkoje, prilyginamas nepavojingų atliekų išmetimui. Ar reikia tokią nemažą baudą šunų savininkams skirti už nesurinktas keturkojo „krūveles“?

Prieš

Brigita Kymantaitė, Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė:

– Nesu linkusi sutikti, jog didelė bauda – geras sprendimas. Apskritai abejoju, ar ši priemonė bus įgyvendinama veiksmingai. Ministro Valentino Mazuronio pasirašytas įsakymas – susijęs su aplinkosauga. Baudą galės skirti tik aplinkos apsaugos inspektoriai, o ne viešosios tvarkos pareigūnai. Kyla klausimas, kada, be kitų turimų prievolių, aplinkos inspektoriai turės laiko stebėti gatves. Tokią nemažą baudą galėčiau pateisinti, jei savivaldybės, skiriančios lėšas valymo darbams, patirtų dideles išlaidas. Tačiau pažiūrėjus, kas dedasi mūsų pievose ar parkuose, nepanašu, kad valymo darbams būtų išleidžiama labai daug pinigų. Įdomu, kokiais ekonominiais sumetimais buvo nustatytas toks baudos dydis? Be to, nubaustas gali būti ir tas, kuris visada sąžiningai surinkdavo augintinio išmatas, o vieną kartą ėmė ir „paslydo“. Už likimo valiai paliktą gyvūną žmogus gali gauti įspėjimą arba būti nubaustas 20 litų bauda. Logiškai mąstant, kaip tik asmenims, išmetantiems augintinius į gatvę, reikėtų skirti didesnes baudas.

Už

Gediminas Valašinas, įmonės „Klaipėdos želdiniai“ direktorius:

– Manau, kad baudų reikia, tačiau jos turi būti veiksmingos. Štai Vokietijos pavyzdys įrodo, kad už nusižengimus sumokami pinigai gali nemažai ką pakeisti. Norėtųsi tikėti, kad nemenka bauda bus paskatinimas atidžiau prižiūrėti augintinius ir jausti didesnę atsakomybę už juos. Ir „Klaipėdos želdiniams“, kurie užsiima miesto tvarkymu, tai turėtų būti naudinga. Nesurinkti keturkojų ekskrementai – nemaža problema mieste. Viešose vietose matomos krūvelės ne tik bado miestiečių akis ir atrodo labai neestetiškai, bet ir gali būti ligų šaltinis. Svarbiausia, kaip efektyviai gaudyti tuos, kurie teršia gamtą. Žinote, kaip būna – dažnai tokiose situacijose nukenčia vargšė močiutė su mažu šuneliu, o didelį kovinį augintinį bevedžiojantis žmogus atsakomybės išvengia. Todėl būtina žiūrėti, kad visi būtų baudžiami vienodai. Galvoti reikia ir apie patį kontrolės mechanizmą. Kitas dalykas – mūsų mentalitetas. Žmonėms reikėtų keisti mąstymą ir suvokti, kad jei jau įsigijai keturkojį, surink tai, ką jis paliko.