- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusią savaitę įvyko stebuklas. Didysis valstybinis praregėjimas. Dvi vadovės – Lietuvos ir Viešųjų pirkimų tarnybos – pastebėjo, kad viešieji pirkimai pas mus visiškai kreivi. Milijardai eurų byra pirkiniams, kurie perkami pigiausiai. Tačiau valstybei kainuoja brangiai, nes yra menkos kokybės.
Tiesa, prieš ketverius metus valstybės vardu pavyko prisipirkti ir itin kokybiškų prekių. 2014-aisiais Krašto apsaugos ministerijos specialistai viešojo konkurso būdu sugebėjo įgyti pjaustymo lentelių po 180 eurų, duonriekių peilių – po 142 eurus, samčių ir samtelių – po 243 ir po 258 eurus, hoho, net sietelį – už 161 eurą.
Gal tada įvyko pirmasis praregėjimas, kad vis dėlto kiek per brangu? Net jei ir šventam reikalui, kuriam politikai yra sutarę kasmet atiduoti ne mažiau nei 2 proc. BVP. Tai – "auksinių samčių" istorija, kai konkurso laimėtojams už "pigiausiai" pateiktus virtuvės rakandus buvo sumokėta 8 kartus brangiau, nei šie kainuoja parduotuvėje.
Didysis valstybinis praregėjimas. Dvi vadovės – Lietuvos ir Viešųjų pirkimų tarnybos – pastebėjo, kad viešieji pirkimai pas mus visiškai kreivi.
Po skandalo imta pirkti, kas pigiausia. Tiksliau, beverčius daiktus ir paslaugas. Jei kažkas parduodama su 70 proc. ar 90 proc. nuolaida, tai ženklas, kad pardavėjui visa tai išmesti ar sunaikinti kainuotų. O jis dar vieną kitą pinigą gaus iš pirkėjo.
Valstybė – prastas pirkėjas. Nesuka sau galvos, kodėl paslaugų konkursus laimi pasisiūliusieji už pusę kainos. Bent paklaustų: kodėl už pusę, jei už tiek neįmanoma nei gatvių valyti, nei namų pastatyti? Todėl, kad pigiausia. Galutinę kainą, kuri skirsis nuo pradinės kaip diena ir naktis, vis tiek sumokės visuomenė.
Valstybė – ir pardavėjas prastas. Reikia privatizuoti istorinius pašto pastatus tiek Kaune, tiek Vilniuje, tiek ir pajūryje. Pagalvota ir nuspręsta, valstybei nereikia. Kaip nereikėjo ir sostinėje profsąjungų, koncertų ir sporto rūmų. Atsikratė akimirksniu "rinkos kaina" už grašius. Atgal pirko irgi "rinkos kaina". Tačiau jau už milijonus.
Kaip tai valstybei išeina tik "monkės biznis" ir perkant, ir parduodant?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Juoda – tai balta1
Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos daugumos turėjo nė kiek nenustebinti kreivais minčių vingiais ne pirmąkart pasižyminčio Rusijos atstovo V. Nebenzios kritika dėl naujai parengto rezoliucijos projekto, šįkart liečiančio bosnių musulmonų gen...
-
Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energija
Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas per metus išaugo 2,9 proc., o palyginti su paskutiniuoju 2023 m. ketvirčiu jis padidėjo 0,8 proc. Didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyči...
-
Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas4
Rinkimai demokratinėje valstybėje – tai pirmiausia visuomenės brandumo įvertinimas, tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kiek laisvos Lietuvos piliečiai turi galimybių ir noro per rinkimus išreikšti savo valią ir lemti valstybės r...
-
Rinkimų kampanija lygi nuliui7
Rinkimų į valstybės vadovo postą šiemet nebus, prezidento institucija po D. Grybauskaitės – nususinta ir nebeaktuali. Tyla, ramybė ir bangų ošimas – kampanija lygi nuliui. Kybo tik keli ironiški premjerės plakatai tarp ...
-
Kaip prisivyti Europos Sąjungos vidurkį ne tik vartojant, bet ir kaupiant ateičiai?3
Pastarąjį dešimtmetį pajutome tikro „vakarietiško“ gyvenimo skonį. Mūsų jau nebestebina kavos puodelio kaina Madride, nes Vilniuje už jį mokame beveik tiek pat. Daugeliui savotišku standartu tapo ir savaitgalio kelion...
-
(Ne)reikalingos knygos
Užbaigdami Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, šiandien bibliotekininkai leisis į žygį Plateliuose. Tai šios profesijos atstovų žinutė visuomenei, kad bibliotekininkai – ne tarp knygų lentynų užsisklendusi, o aktyvi,...
-
Vagių ir šliundrų sovietai19
Niekas negali pasakyti, ką Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) iš tiesų veikė nuo 1913-ųjų rudens iki 1917-ųjų pavasario, gyvendamas Sibiro tremtyje. ...
-
Mergelė Bufetava6
Prastai lietuviškai kalbantis pilietis Z. Z. turėjo jugoslavišką bufetą. Kažkada pirktą pagal pažintis už talonus. Nors Jugoslavijos jau nėra, tačiau bufetas tebestovi. Virš bufeto ant sienos prikalta Rusijos vėliava. Kartą, kai...
-
Pirmi mero V. Benkunsko kadencijos metai: sostinė išsirinko merą, kuris dirba puse etato4
Kasmetinė mero ir tarybos darbų ataskaita ilgus metus buvo privalomas dokumentas, kurį miesto vadovas kasmet pateikdavo vilniečiams, kad jie galėtų matyti, kaip vykdomi valdžios įsipareigojimai. Šią tradiciją įvedė Artūras Zuokas, ka...
-
Timūras be būrio
Potvynis Sibire nesibaigia, užtvindė jau ir urano kasyklas (skęstantys miestai, kaimai, namai su visu gyvuoju inventoriumi šiuo atveju – ne tiek svarbūs), taiką vis drumsčia ukrainiečių koviniai dronai (nepainioti su kovinėmis žąsimis),...