Siūloma neleisti dalyvauti pirkimuose verslams, veikiantiems ne tik Rusijoje, bet ir Baltarusijoje, Rusijos aneksuotame Kryme, Moldovos Vyriausybės nekontroliuojamoje Padniestrės teritorijoje arba Sakartvelo Vyriausybės nekontroliuojamose Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijose.
Tokias Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pataisas Seime ketvirtadienį registravo dvi parlamentinės Laisvės frakcijos narės – Ieva Pakarklytė bei ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Mūsų pareiga yra užtikrinti, kad valstybės institucijų lėšomis mes neskatintume tokių įmonių, kurios veikia mums priešiškose šalyse“, – ketvirtadienį Seime spaudos konferencijoje pristatydama pataisas sakė I. Pakarklytė.
Jos duomenimis, dabar Rusijoje veikia apie 140 lietuviško kapitalo įmonių: „Tai apytiksliai skaičiau, gerokai daugiau jų yra“.
Jos teigimu, 2022 metais tokių įmonių pajamos siekė 368 mln. eurų, o pelnas – 38 mln. eurų.
„Akivaizdu, kad Rusijoje dirbančios lietuviško kapitalo įmonės moka mokesčius į biudžetą, kuris skirtas agresijai prieš Ukrainą“, – tvirtino I. Pakarklytė.
Akivaizdu, kad Rusijoje dirbančios lietuviško kapitalo įmonės moka mokesčius į biudžetą, kuris skirtas agresijai prieš Ukrainą.
Pataisos numato, kad Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija turėtų įvertinti, ar viešuosiuose pirkimuose siekianti dalyvauti įmonė ar jos pasitelkiami subtiekėjai gali būti susiję su veikla nedraugiškose šalyse. Taip pat iš pirkimų būtų šalinamos grupės bendrovės, jeigu šiose valstybėse veiktų bent viena grupės narė.
Viešieji pirkimai taptų neprieinami ir toms įmonėms, kurių vadovai, valdymo ar priežiūros organų nariai būtų susiję su nedraugiškomis valstybėmis.
Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse ieškoma būdų, kaip iš valstybinių pirkimų pašalinti Rusijoje veikiančius ir ten mokesčius mokančius verslus.
„Tai yra procesas, kuris nuolat vyksta, jis yra nuolat tobulinamas ir, visiškai natūralu, net tik Lietuvoje, ir kitose šalyse vis peržiūrimas esamas reguliavimas. Ir kai matome, kad yra spragos, tas spragas stengiamės uždengti. Manau, neturėtume stebėtis, kad atsiranda vis naujų iniciatyvų įsitikinus, jog praktikoje kažkas neveikia“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams komentavo Seimo pirmininkė.
Naujausi komentarai