Nevyriausybinės vilkų gynimo organizacijos atstovai vakar prie Aplinkos ministerijos protestavo prieš vilkų medžioklės kvotų padidinimą. Organizacijos atstovai kaltino ministeriją, jog ši, reguliuodama vilkų populiacijos dydį, rūpinasi ne gamta, o trofėjais. Valdininkai nesutinka: šių plėšriųjų gyvūnų populiaciją mažinti būtina, kitaip nukentės kiti miškų gyventojai ir naminiai galvijai. Šiemet leista sumedžioti 30 vilkų – apie dešimtadalį visos populiacijos Lietuvoje.
Jungtinės nevyriausybinės vilkų apsaugos tarybos atstovas Andrejus Gaidamavičius:
– Iki šiol Lietuvoje buvo leidžiama per metus sumedžioti 20 vilkų, dabar šis skaičius padidintas iki 30. Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius ir Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys buvo šio pakeitimo iniciatoriai. Kvota buvo padidinta prieš pat vilkų medžioklės sezono pradžią, kad mes negalėtume daryti įtakos sprendimui. Kovojome už vilkus, nes nėra tokio reto gyvūno, kuris būtų taip dažnai medžiojamas. Lietuvoje išlikę apie 270 šių gyvūnų. Siekiame, kad vilkai būtų įrašyti į Raudonąją knygą. Jei bus leista nušauti kas trečią gyvūną, tai kas liks iš vilkų populiacijos? Svarbiausias dalykas, kurį pamirštame, yra tai, kad vilkai – socialūs gyvūnai, jie gyvena šeimomis ir medžioja šeimomis. Sunaikinus šeimos narius, vilkai lieka vieni ir pradeda medžioti lengvai prieinamus naminius gyvūnus. Vadinasi, medžioklė nepagerina padėties, o ją dar pablogina.
Siūlėme vilkų medžioklės kvotą paskirstyti pagal savivaldybes: tuose rajonuose, kur vilkai daro žalą, būtų galima leisti medžioti, kitur medžioklė nevyktų. Dabar susiklostė tokia situacija: jei Biržų rajone buvo papjautos avys, tai bus leidžiama šaudyti ir Labanoro girios vilkus, kurie šiose vietose 20 metų nėra matę avių.
Vilkus nuo naminių gyvūnų galima atskirti labai paprastu būdu – aptvėrus plotą raudonomis vėliavėlėmis. Toks eksperimentas buvo atliktas Kaišiadorių rajone, pas vieną ūkininką aptvėrus 12 hektarų, ir rezultatai buvo puikūs: žmogus, du mėnesius kentėjęs nuo vilkų, nebepatyrė nuostolių, vilkai ten nebesirodė. Šis būdas efektyvus ir pigus.
Aplinkos ministerija padidino vilkų medžioklės plotą, nes čia dirba daug medžiotojų, o vilkai, kaip žinome, yra geidžiamiausias medžiotojų trofėjus. Vilkų skaičiaus reguliavimas yra priedanga medžiotojams, kad gyvūnas išliktų trofėjumi. Kalbama, kad Lietuvoje prisiveisė daugybė bebrų, tačiau jų pagrindiniai priešai gamtoje yra vilkai, o šie nuolat naikinami. Bebrai medžioklėje nėra paklausūs, o vilkai jų negali išnaikinti, nes tose vietose, kur gyvena šie graužikai, vilkai išnaikinti.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys:
– Šiuo metu vilkų populiacija Lietuvoje – apie 270 gyvūnų, 2000-ųjų duomenimis, vilkų buvo apie 550, tačiau šie duomenys galėjo būti netikslūs, nes tuo metu nebuvo tikslios apskaitos. Remiamės kaimynų patirtimi ir praktika. Latvijoje iš 700–800 vilkų leidžiama nušauti apie 140, Estijoje iš 300–400 vilkų leidžiama sumedžioti apie 40. Lenkijoje vilkai nemedžiojami, tačiau ten situacija kita: šalis dvigubai daugiau urbanizuota, o vilkų santykinis tankumas yra mažesnis nei pas mus.
Riboti vilkų medžioklę pradėta prieš ketverius metus, iki tol medžioklė nebuvo limituojama ir, pavyzdžiui, 1989 m. buvo sumedžioti 179 vilkai. Vilkus reikia medžioti, nes kai jų yra labai daug, jie naikina naminius gyvūnus ir laukinius žvėris. Ten, kur yra vilkų, ypač – šaltą žiemą, sumažėja stirnų, elnių, briedžių ir šernų populiacijos. Mokslininkų išvadose sakoma, kad vilkų populiacija Lietuvoje neturėtų viršyti 200 vilkų.
Kalbant apie bebrus, tai jų populiaciją lemia ne vilkų trūkumas, o tinkamos sąlygos – neprižiūrimi melioracijos grioviai ir laukai tapo idealiomis sąlygomis veistis bebrams. Patys medžiotojai jau apie 15 metų nemedžioja bebrų, nes jų medžioklė yra brangi, o kailiai nebėra paklausūs. Vilkai yra pagrindiniai bebrų priešai, bet jie negali išgaudyti 120 tūkst. šių graužikų.
Raudonomis vėliavėlėmis atitvėrus teritorijas, kuriose ganosi avys, jų nuo vilkų neapsaugosi. Šį klausimą reikėtų užduoti ūkininkams, kurie yra išbandę įvairius apsaugos nuo vilkų būdus. Raudonos vėliavėlės nepasiteisino. Jei tai būtų lengva padaryti, ši problema neegzistuotų. Be to, ekonomiškai tai kainuoja labai brangiai – šimtus tūkstančių litų.
Dažniausiai nuo vilkų nukenčia šiauriniai Lietuvos rajonai: šiemet juose papjauta 180 galvijų. Tiksliai nežinoma, kiek ir kokiame rajone yra vilkų, nes jie per parą gali nubėgti 40 km ir apsistoti kur nori. Tai ne kiškiai, kurie turi savo nedideles teritorijas. Vilkai yra miško sanitarai, bet jie yra sanitarai tol, kol jų skaičius būna toks, koks turi būti.
Kodėl nekalbama apie lūšis, kurių Lietuvoje yra žymiai mažiau – apie 150? Taip, tai tiesa, esu medžiotojas ir už tai nėra teisiama, taip pat esu ir žvejys bei grybautojas, tačiau ir mano darbovietės pavadinimas yra Gamtos apsaugos departamentas – ar todėl turėčiau atsisakyti savo pomėgių? O kolega Selemonas Paltanavičius yra vienas žinomiausių Lietuvos gamtininkų, parašęs apie 30 knygų.
Kiti reti Lietuvos gyvūnai:
Lūšys 100–150 (įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą).
Šikšnosparniai – 14 rūšių (visos rūšys įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą).
Ūdros – nėra tikslių duomenų (įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą).
Stumbrai – 30 gyvena laisvėje, 20 aptvaruose.
Naujausi komentarai