Atsiliepdama į „Kauno dienos“ straipsnį „Vilniečiai moko kauniečius, kaip saugoti Naujamiestį“ pirmiausia džiaugiuosi, kad Kauno bendruomenė, įskaitant architektus ir žurnalistus, yra tokia aktyvi, besidominti savo miesto ateitimi. Turiu patikinti, kad paveldosaugininkai iš Vilniaus į Kauną atvažiuoja ne mokyti, tačiau diskutuoti ir tartis dėl Kauno naujamiesčio ateities. Galiausiai – toks yra jų darbas.

Kultūros vertybės apskaitomos jau nuo sovietmečio, tik anuomet objektai buvo įtraukiami į istorijos ir kultūros paminklų sąrašus. Žinoma, jie buvo ideologizuoti. Šiandien yra Kultūros vertybių registras. Valstybiniai vertybių sąrašai reiškia, kad juose esantiems objektams taikomi tam tikri paveldosaugos reikalavimai. Kaip nepriklausoma valstybė ratifikavome keletą tarptautinių konvencijų, kurios irgi įpareigoja turėti valstybinę kultūros vertybių apskaitą.

Nors apskaitos procesas vyksta daug metų, 2005 m. Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymą priėmęs Seimas nustatė, kad Kultūros vertybių registre esantiems ar ten naujai įrašomiems objektams privalu nustatyti vertingąsias savybes. Šis darbas pavestas nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryboms, kurios sudaromos iš atitinkamos srities ekspertų, pripažintų autoritetų, o medžiagą joms turi paruošti paveldosaugos specialistai. Būtent Kultūros paveldo centro, pavaldaus Kultūros paveldo departamentui, pagrindinė prievolė ir yra rengti vertinimo tarybų svarstymui medžiagą apie paveldo objektus – archyvinius istorinius dokumentus, istorinius planus ir pan. Taip pat centro specialistai apžiūri objektus vietoje, atlieka jų fotofiksaciją.

Tai ir yra atsakymas, kodėl vilniečiai atvažiavo į Kauną. Lygiai taip pat vykstama į Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį ir kt. Būtent urbanistikos vietovių ribų nustatymas specialiaisiais planais ir vertingųjų savybių įvardijimas sukelia bene daugiausia diskusijų, kurių beveik nekyla tikslinant atskirų objektų vertingąsias savybes. Toks didžiulis dėmesys nestebina – juk vieniems žmonėms toje vietovėje tenka gyventi, kitiems kurti įmones, atidaryti biurus, plėtoti įvairią veiklą. O čia projektuojantys architektai iš savo darbo valgo duoną kasdienę.

Vis dėlto, kad visiems viskas būtų aišku, pirmiausia turime susitarti, ką galima tokioje vietovėje keisti, o ką privalu išsaugoti. Suprantame, kokia vertinga ir unikali Kauno tarpukario architektūra. Ją sukūrė anuomet išugdyta, užsienyje išsilavinimą gavusi architektų karta. Paveldosaugininkai neabejoja, kad šių dienų Kauno architektai suvokia savo miesto architektūrinę vertę ir pretenduoja pratęsti tą tradiciją, tuo pat metu norėdami palikti mieste savojo laiko ženklus.

Specialiuoju planu buvo padidintos Kauno naujamiesčio ribos, tad atsirado poreikis patikslinti jo vertingąsias savybes. Siekdami partnerystės ir dialogo, Kultūros paveldo departamento ir Kultūros paveldo centro specialistai atvažiavo aptarti su Kauno architektų bendruomene, kas gi tokioje didelėje teritorijoje turėtų būti saugoma ir kiek laisvės gali būti palikta užsakovams bei architektams.

Taigi atvykome ne nuleisti Kaunui kokį nors jau sukramtytą planą, bet padiskutuoti. Per partnerystę norime susidėlioti aiškesnį vaizdą, kas yra saugoma. Tuo metu, kai buvo pirmąsyk nustatytos Kauno naujamiesčio vertingosios savybės, dar neturėjome vertinimo tarybos Kaune. Dabar jau turime, taigi tais atvejais, kai paveldosaugininkų ir architektų pozicijos išsiskirs, galutinį verdiktą priims būtent ji. Šiai, trečiajai, KPD vertinimo tarybai vadovauja profesorius Vytautas Levandauskas, o ją sudaro puikiai Kauną pažįstantys ekspertai ir mokslininkai: Kęstutis Zaleckis, Vaidas Petrulis, Mindaugas Bertašius, Jonas Vaičenonis, Linas Saldukas, Raimonda Norkutė. Visi septyni tarybos nariai yra mokslų daktarai.

Beje, įstatymas numatė, kad vertinimo tarybos turi veikti KPD ir visose savivaldybėse. Tačiau tik devynios savivaldybės yra įkūrusios vertinimo tarybas ir tokiu būdu prisideda prie kultūros paveldo apskaitos ir Kultūros vertybių registro pildymo. Tarp jų yra ir Kauno miesto savivaldybė. O štai kitose Kauno regiono savivaldybėse tarybos apskritai nesteigiamos, nors regionas išties turtingas unikalaus kultūros paveldo. Ko verti vien Vilkija, Kruonio istorinis centras, Žiežmariai, Šiluvos istorinė dalis ir kiti?

Kultūros paveldo departamentas pastaraisiais metais teikia prioritetą ne naujiems objektams įrašyti į Kultūros vertybių registrą, bet jau esamiems duomenims tikslinti. Kauno miesto savivaldybės Vertinimo taryba nuo įsteigimo datos 2006 m. yra įrašiusi beveik 50 naujų objektų, o duomenys buvo patikslinti tik aštuoniems. Štai ir vėl tenka specialistams iš Vilniaus imtis darbo, kurį puikiausiai galėjo atlikti vietinė vertinimo taryba. Juk savivaldybėms įstatymu pavesdamas kurti vertinimo tarybas ir organizuoti kultūros paveldo apskaitą Seimas siekė būtent priartinti šį darbą prie vietos bendruomenių ir jį paspartinti.