Pasak vienos iš jos jos organizatorių Kultūros ministerijos, apdovanojimų metu bus paskelbti šių apdovanojimų laureatai devyniose kategorijose ir Didžiojo prizo nugalėtojas.

Ministerijos teigimu, šiemet apdovanojimams buvo gautos 125 paraiškos iš skirtingų Lietuvos miestų, regionų ir architektūros sričių.

Paraiškas teikė tiek pavieniai architektai, tiek kūrybinės studijos, tiek savivaldybės ar projektų užsakovai.

Anot ministerijos, daug dėmesio šiais metais skirta ne tik gyvenamajai ir viešajai architektūrai, bet ir tokioms temoms kaip konversija, tvarumas, edukacinė ar socialinė architektūra, viešosios erdvės atnaujinimas, kultūrinė infrastruktūra.

Konkurso nominacijas vertino nepriklausoma devynių narių komisija, kurioje susibūrė architektai, urbanistai, architektūros istorikai, kritikai, paveldosaugos specialistai ir savivaldybių atstovai. Ministerijos teigimu, komisijos sudėtis formuota taip, kad atspindėtų tiek praktinę patirtį, tiek akademinę ir regioninę įžvalgą.

Šių metų apdovanojimų nominacijos paskelbtos šiose kategorijose: gyvenamosios architektūros kūrinys, kultūrinės ir socialinės architektūros kūrinys, komercinės architektūros kūrinys, viešoji erdvė, tvarios inovacijos architektūroje, konversija, kultūros paveldo objekto atnaujinimas, urbanistikos kūrinys, už architektūros teoriją ir sklaidą.

Tarp nominantų – tiek žinomi nacionalinio masto projektai, kaip Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, ISM universitetas įsikūręs buvusiame Vilniaus centriniame pašte, Mokslo sala Kaune, tiek mažesnės, bet konceptualiai stiprios iniciatyvos: keliaujančios architektūros dirbtuvės, Pietinio kiemas Šiauliuose, Galerija Kraštų kaime ir Liuteronų sodas Vilniuje.

Pasak ministerijos, Nacionaliniai architektūros apdovanojimai yra valstybinio lygmens iniciatyva, siekianti įvertinti ir viešinti reikšmingiausius architektūros pasiekimus Lietuvoje. Tai ne tik profesinio pripažinimo ženklas architektams ir jų komandoms, bet ir platforma viešam dialogui apie kokybišką aplinką, atsakingą projektavimą ir architektūros poveikį visuomenei.

Apdovanojimų tikslas – skatinti architektūros kultūrą, atkreipti dėmesį į aktualius erdvinius klausimus, įtraukti visuomenę į architektūros vertinimo procesus ir stiprinti profesinę motyvaciją bei kritinę refleksiją architektų bendruomenėje.

Apdovanojimus organizuoja Aplinkos ministerija ir Kultūros ministerija.