- Dalia Juškienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iki 2025-ųjų mokytojo profesija turi tapti prestižinė! – atsimenate šią skambią deklaraciją?
Gali pasirodyti, kad ji – iš Tomo Moro „Utopijos“, o ne iš 2018 m. paskelbtos iniciatyvos „Idėja Lietuvai“. Kaip ir niekaip nepasiekiamas siekis „pagerinti ugdymo kokybę, mokinių pažangos ir pasiekimų rezultatus“... Šiųmečio valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatai, kurie vadinami skandalingais, dramatiškais, katastrofiškais, o Švietimo ministerijos išvis nepripažįstami (tvirtins juos tik po papildomo vertinimo, kuriam sudaryta speciali darbo grupė), dar kartą parodė, kad šios deklaracijos tėra figos lapeliai nuogybei pridengti. O karalius nuogas: sugriovus ligtolinę švietimo sistemą sukurti naujos niekaip nepavyksta. 35 proc. neišlaikiusiųjų matematikos egzamino yra tik dar vienas to nesibaigiančio chaoso švietime vaisius. Dėl prastų matematikos žinių raudona lemputė užsidegė jau 2020-aisiais – tąkart 32,6 proc. neišlaikė šio dalyko egzamino. Liepos 12-ąją, po papildomo vertinimo, sužinosime, ar šiemet bus viršytas antirekordas. Veikiausiai – ne, nes bus pasistengta nuleisti minimalaus balo kartelę. Ir, žinoma, surasti kaltų. „Ar matematikos egzaminui ruošė kiti mokytojai?“ – klausia nieko nesuprantantys pašaliečiai. Ne! Ruošė tie patys pedagogai, kurie ir prieš 20 metų ruošė (juk mokytojų amžiaus vidurkis pas mus – 50 metų). Tie patys, kurie jau tiek prisiklausė apie mokyklų tinklo pertvarką, Tūkstantmečio mokyklos kūrimą, įtraukiojo ugdymo reformą ir t.t., kad jau greitai pamirš, kaip paprasčiausiai mokyti. Ir išmokyti.
35 proc. neišlaikiusiųjų matematikos egzamino yra tik dar vienas to nesibaigiančio chaoso švietime vaisius.
Tie patys, kurie linksta po didinamo krūvio našta ir per papildomas vadybines, ekspertines, mentorystės ir pan. funkcijas nebepajėgia dirbti savo tiesioginio darbo. Tie patys, kuriems neleidžiama pripažinti, kad daliai mokinių išvis vieta ne gimnazijoje, o profesinio rengimo mokykloje. Tie patys, kurie turi metalines kurpes sunešioti mindami nesibaigiančius reformų zigzagus. Ir vėl – pokyčiai! Dabar jau svarstoma grąžinti dviejų lygių matematikos egzaminą. Na, o mes paprasčiausiai paskaičiuokime. 2025-aisiais Lietuvoje trūks 2 tūkst. įvairių dalykų mokytojų ir 500 švietimo pagalbos specialistų. Kiek jų trūks 2035-aisiais? Arba supaprastinkime užduotį: kiek jų liks?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jūrlapių braižymas1
Naujasis Rusijos Federacijos gynybos ministras Andrejus Removičius Belousovas naujajame poste vos daugiau nei dešimt dienų, o štai jau ėmė ir sužibėjo. Kalba ne apie jo griežtą dienotvarkę, kuri tapo vieša kibernetiniams auksarank...
-
Konservatorius: kodėl Kauno vadovas užstrigo praeityje?15
Kažkas atsitiko Kauno merui. Žmogus, kuris kalbėjo apie svajonę, kad Kaunas bus kaip Niujorkas, paniro į atsiminimus apie Kauną ir Lietuvą prieš dešimtmetį. ...
-
Kad išsvajotos atostogos neapkarstų
Artėjant vasarai visos mintys sukasi apie laukiantį poilsį, keliones ir nekasdienes patirtis. Aptarkime, ką pravartu apgalvoti, kad šios nekasdienės patirtys neapkarstų, pavyktų išvengti netikėtų išlaidų ir netektų permokėti u...
-
Į kuriuos vartus beldžiamės?1
Sovietų okupacijos metais turėjome idealias sąlygas išmokti okupantų kalbą, anglų, vokiečių ar prancūzų dauguma mokėsi tik formaliai, be vilties kada nors ją panaudoti. Grįžus į laisvąjį pasaulį tapo aišku: svetima kalba –...
-
Kas mokės pensijas senstančiai visuomenei?5
Vienas svarbiausių šiandienos iššūkių Lietuvai yra demografinė situacija. Pastaraisiais metais Lietuva susiduria su gimstamumo mažėjimu ir senėjančia visuomene. Tai turi įtakos ne tik socialinei apsaugai, bet ir visai šalie...
-
Trys raidės – lyg stichinė nelaimė21
Vis dar kažkur gyvuojančio Sąjūdžio atstovai kreipėsi į Prezidentą, Seimo ir Vyriausybės vadovus beigi visą tautą ir pareikalavo atšaukti 2022-ųjų sausio 18 dieną priimtą įstatymą, kuriuo įteisintas trijų raidžių „w“, &b...
-
Gurmanų saulė ir UV spinduliai1
Lietuviai gyvena gerai. Rengiasi gražiai. Valgo skaniai. Ir vis pro petį pasidairo į latvius, estus – jie tai turi mišlenų, o mes niekaip nepramušame. Tad pernai gruodį ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės p...
-
Žanrų niveliacijos era1
Šiomis dienomis, kai kino teatruose rodomas lietuvių autorių sukurtas filmas „Prezidentas“, pasakojantis mūsų šalies prezidento Valdo Adamkaus biografiją, daugelis kelia nebūtinai naują, tačiau retai tiksliai atsakomą klausim...
-
Iššūkis moterims – įgyvendinti pokyčius versle3
Didesnis moterų verslumas rodo ne vien didesnį šalies ir pasaulio bendrąjį vidaus produktą (BVP). Savą verslą nuolat kuriančios moterys Lietuvoje gali paspartinti perėjimą prie tvaresnės visuomenės. ...
-
Lietuvis ir azijietis5
Lietuvis J. turėjo viziją, kurią paskatino viskis, ir ėjo gatve migloto tikslo link. Nieko čia nebūtų tragiško – tegul sau eina linksmas, jei kitiems netrukdo. Tačiau štai niuansas: turėdamas savo viziją, lietuvis J. beveik nemat...