1. „Tai tik mano nomone. Nomone kitoke“. Per trisdešimt metų šią frazę puikiai įvaldė ne tik visiški bukagalviai, bet ir atviri vatnikai, todėl dabar yra pasiektas toks lygis, kai kiekviena kvailystė ar atviri raginimai susidoroti su kitaminčiais yra ginami pasitelkus saviraiškos laisvės įstatymų spragas. Problema slypi tik tame, kad nuomonė nuomonei nėra lygi, o „kitokia nuomonė“ nėra nei vertinga, nei gerbtina vien todėl, kad ji „kitokia“. Pvz., vieno garsaus sveikuolio nuomonė vakcinacijos ir virusų bei apskritai medicinos klausimais niekada neprilygs gydytojo nuomonei vien todėl, kad medikai remiasi faktais, žiniomis ir įgūdžiais, vystytais ne vieną šimtmetį. Kita vertus, gydytojų taip pat yra įvairių. Asmeniškai aš žinau bent vieną mediką, kuris neigė ne tik skiepų veiksmingumą, bet ir patį COVID-19 egzistavimą. Paradoksalu, bet būtent dėl šio viruso tas žmogus savo gyvenimą baigė prijungtas prie aparatų.

2. „O kas čia bluoguo?“ – klausdavo manęs pažįstami, kai bandydavau juos paerzinti dėl nesantuokinio vieno tokio politiko vaiko. Paskui jie dar pridėdavo: „Tajgi labaj geraj, kad vyras dar toks sveikas, energingas, rūpinasi tautos išlikimu.“ Taip, kalbant apie politiko asmeninį gyvenimą, čia nėra nieko blogo, gal išskyrus tik tai, kad nesantuokinių vaikų „gaminimas“, anot katalikybės doktrinos, yra tik kiek menkesnė nuodėmė už homoseksualizmą bei mažamečių tvirkinimą. Žinoma, realus gyvenimas dažnai nepaiso to, kas teigiama krikščionių teologų tekstuose, tad „slaptų“ vaikų turintys arba po tris šeimas išardę katalikai bei kitų konfesijų krikščionys, gana dažnas reiškinys. Tačiau minimas politikas nėra paprastas krikščionis. Jis juk daugelį metų puoselėjo vyriškos lyties davatkėlės, kovotojo su iškrypėliais ir šeimos vertybių gynėjo įvaizdį. Ar tai reiškia, kad jis yra dar ir melagis? Be to, neabejoju, kad jeigu merginą būtų „įžuvinęs“ koks nors konservatorius, tai garsiojo politiko sektantai demografijos gerinimo klausimu būtų užėmę diametraliai priešingą poziciją.

3. „Žmuogus. Paprastas žmuogus“. Ši frazė dažnai vartojama tada, kai bandoma pateisinti savo silpnumą, amoralumą, blogus įpročius ar kitas ydas. Kai tarkime, liberalas pagaunamas su kyšiu, tada yra negerai, tačiau kai vokelį medikui ar kelių policininkui pasiūlo koks liumpenas, tada viskas OK. Kodėl? Nes jis yra ne tik žmogus, bet ir – paprastas. Jis gali čia pat išsituštinti, išsivolioti tose išmatose, aptaškyti jomis kitus ir jam bus atleista visais lygiais, mat paprastumą gina ne tik socialdemokratai, bet ir krikščionių tikėjimas. Paprastų žmonių yra dauguma, o „demokratija“, anot liumpenų, išvertus iš barsukų kalbos, reiškia „daugumos valia“.

4. „Kyršyna toutą“. Ši frazė dažnai vartojama tada, kai koks nors Vytautas Landsbergis ar Rasa Juknevičienė prabyla apie Rusijos grėsmę. Anot „paprastų“ žmonių, šie veikėjai, kalbėdami apie Rusiją, verčia juos blogai jaustis ir „kyršina“ visuomenę, todėl tai reiškia, kad jie patys tarnauja Rusijai. Vis dėlto bėda yra ta, kad kiekviena normali bendruomenė jau yra daugiau ar mažiau susikiršinusi. Kiekvienoje bendruomenėje gyvena skirtingi žmonės, konkuruojantys dėl pinigų, žemės, gyvenimo partnerių ir kitų jiems reikalingų resursų, tad jie ne tik jau yra automatiškai susikiršinę, bet ir dažnai nemėgsta vieni kitų. Vieninga ir nesusikiršinusi yra tik Šiaurės Korėjos visuomenė ir tai tik paradų metu.

5. „Aš tavęs nesuprantu“. Pastaraisiais metais, bent jau Lietuvoje akivaizdžiai padaugėjo žmonių, teigiančių, kad nieko nesupranta ir, matyt, labai norinčių ką nors suprasti. Pvz., jeigu aiškini pašnekovui, kad reikia aktyviai palaikyti Ukrainą, o ne agituoti už abstrakčią taiką, tada pašnekovas nutaiso Hamleto monologą padeklamuoti bandančio klojimų teatro aktoriaus veido išraišką ir sako: „Aš tavęs nesuprantu.“ Tada susierzinęs bandai jam paaiškinti detaliau ir jis arba sutrikęs arba niekinančiai kikendamas ima kriuksėti: „Niekou nesuprantu, ką tu čia šneky.“ Tada jau tu imi nesuprasti, ar tas žmogus išsidirbinėja, ar tikrai yra toks kvailas.

6. „Truolina“. Ši frazė dažnai vartojama ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, tačiau iki šiol neaišku, ką ji reiškia. Jeigu pasakysite, kad Lietuva gerai padarė užmegzdama santykius su Taivanu arba kad V. Landsbergis yra iškiliausias Lietuvos politikas, didelė tikimybė, kad jus apkaltins „trolinimu“. Tačiau kas tas „trolinimas“? Patyčios? Provokavimas? Kontroversiškumas? Visuotinių normų nepaisymas? Ir kuo tai susiję su padarėliais, aprašytais skandinavų folklore bei maginės fantastikos romanuose?

7. „Mhmm“ ir „MnMn“. Tai net ne žodžiai, o garsai, kuriuos dažniausiai leidžia į išmanųjį įnikę vaikigaliai arba pašnekovo nepaisantys suaugusieji. „Mhmm“ dažnai reiškia „taip“ arba pritarimą. „MnMn“ – „ne“ arba neigiamą atsakymą. Iš esmės šie garsai byloja, kad pašnekovas ne tik jūsų nesiklauso ir nesiruošia padaryti to, ko prašote, bet ir apskritai nusispjovė ant jūsų visomis prasmėmis. Šių garselių vartojimas yra labai nemandagus, tad būtų geriau aiškiai pasakyti „Taip, „ne“, „aš dabar nenusiteikęs (-usi) pokalbiui“, „man neįdomi tavo nuomonė“, „aš dabar turiu darbo“, „vėliau pakalbėsim“ ar pan.