Dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorė Giedrė Blažytė pastebi, jog daugėja išvykusių uždarbiauti į užsienį ir dingusių be žinios žmonių skaičius.

Didžiuma dingusiųjų – prostitutės

Dingusių asmenų paieškos paslaugas teikiančių įmonių atstovai sako, jog didelė dalis dingusiųjų – prostitucija užsienyje besiverčiančios moterys. Anot pašnekovų, daugėja moterų, kurios išvažiuoja į užsienį žinodamos, ką dirbs, tačiau susiduria su žiauriu elgesiu, nebegali ištrūkti iš darbdavių rankų.

Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vyriausios specialistės Linos Nemeikaitės lrt.lt suteiktais duomenimis, per šešis 2010 m. mėnesius šalies policijos įstaigos ieškojo 1278 dingusių be žinios asmenų (į šį skaičių tai pat patenka duomenys už ankstesnį laikotarpį, t. y. iš viso ieškoma), iš jų surasta – 773 žmonės, arba 60,5 proc.

2009 m. viso buvo ieškomi 2128 asmenys. Rasta 1650 (77,5 proc.), liko paieškoje – 478.

2009 m. buvo ieškomi 866 dingę be žinios nepilnamečiai asmenys, surasti – 794 arba 91,68 proc. visų ieškomų dingusių be žinios nepilnamečių asmenų.

2009 m. gruodžio 31 d. nerasti buvo likę 72 dingę be žinios nepilnamečiai asmenys, iš kurių 33 mergaitės bei 39 berniukai.

Artimieji šaukiasi pagalbos 

Dingusių asmenų paieška užsiimančios įmonės „Inspectors Office“ vadovas Reinoldas Šidlauskas teigė skambučio dėl dingusio artimo sulaukiantis kartą per savaitę dvi. Viena dažniausiai pasitaikančių priežasčių, dėl kurios pastaraisiais metais dingsta žmonės yra seksualinės.

„Pavyzdžiui, tėvai išgeriantys, asocialūs, atžalomis nesirūpina. Dukra nepilnametė arba jau pilnametė. Paskambina kokia nors pusseserė ir sako: „Dingo giminaitė“.

Dažniausiai išsiaiškiname, kad moteris, apgaulės būdu, išvežta dirbti prostitute. Pažada normalų darbą, valytojos ar kavinės darbuotojos, o nuvykus paaiškėja, kuo iš tikrųjų teks užsiimti. Arba randame toje pačioje Lietuvoje merginą su kažkokia kompanija, daug vyresniais vyrais.

Kitas variantas, kada moteris dirbti prostitute važiuoja savo noru. Ypač dabar daug moterų išvažiuoja tokiu tikslu. Moterys tam pasiryžusios, nes čia nėra darbo, nėra finansų. Bet kai nuvykusios į vietą yra žiauriai mušamos, visaip kitaip skriaudžiamos, negali išeiti iš ten, tada joms reikia padėti“, – pasakojo R. Šidlauskas.

Detektyvai: ekonominė situacija duoda savo

Kaip pastebi Dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorė Giedrė Blažytė, pastaraisiais metais auga išvykusių uždarbiauti į užsienį ir dingusių be žinios žmonių skaičius.

„Ekonominė situacija šalyje duoda savo. Žmonės važiuoja į užsienį negalvodami, kaip ten bus – yra važiuojančių, kurie neturi konkrečių darbo pasiūlymų, išvažiuoja nemažai tų, kurie netgi kalbos nemoka. Pasitikima draugais, pažįstamais, firmomis“, – teigia G. Blažytė.

„Būna, pasirašoma sutartis ta kalba, kurios žmogus nesupranta, jis dirba ilgas valandas, nežmoniškomis sąlygomis ir paprasčiausiai jam nėra sumokami pinigai“, – priduria Dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorė.

Detektyvų agentūra „Rožinė pantera“ informavo, kad pastaruoju metu daugiausiai tenka dirbti ieškant į užsienį dirbti išvažiavusių ir ten pradingusių lietuvių.

„Dėl nedarbo mūsų šalyje daug žmonių puola stačia galva gavę bet kokį pasiūlymą. Tas toks aklas puolimas ir priveda prie tokių dalykų, kad nuvažiuoja po to ne ten, kur reikia, dirba ne tą, ką reikia.  

Dažniausias atvejis, kada nuvykus į vietą iš žmogaus atimamas asmens dokumentas ir jis kurį laiką dirba nemokamai.

Paprastai taip nutinka žemesnio lygmens darbuotojams, kurie pluša fabrikuose, uogauja, grybauja. Būna, kad taip ir nerandam, kur ir kaip artimųjų pasigestas žmogus dirba“, – kalbėjo savo asmens duomenų viešai skelbti nenorėjęs detektyvas.

Taip pat pasitaiko nemažai atvejų, kai kreipiasi nepilnamečių išėjusių iš namų ir negrįžusių artimieji.

„Kai kalbama apie vaikus, priežastys daugiausiai psichologinės, bėgama nuo konfliktų šeimoje, taip pat patiriamų patyčių mokykloje.

Kiek mažiau kreipiamasi dėl dingusių vyresnio amžiaus asmenų, kurie dingsta be žinios dėl turimų sveikatos problemų. Taip pat esame suteikę konsultacijas artimiesiems, kurių artimieji tiesiog išėjo į parduotuvę ar lauko tualetą ir negrįžo“, – informavo G. Blažytė.

Dingus asmeniui svarbiausia nedelsti

Kaip pažymėjo Dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorė G. Blažytė, labai svarbu, kad dingus žmogui artimieji nelauktų ir kreiptųsi į policiją.

Kaip informavo Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vyriausia specialistė L. Nemeikaitė, kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali kreiptis į artimiausią policijos įstaigą su prašymu, skundu ar pareiškimu dėl žmogaus dingimo.

„Priimamas nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą, nedelsiant įrašoma informacija apie ieškomą asmenį į duomenų bazes, informacija skelbiama Interpolo kanalais, talpinama žiniasklaidos priemonėse t.t. Tai yra, atliekamas visas paieškos priemonių kompleksas, tame tarpe, ir operatyvinių priemonių.

Pasitaiko nemažai atvejų, kai priimamas nutarimas atsisakyti pradėti tyrimą, jei tam yra pagrindas. Bet kokiu atveju apie tai yra informuojamas prokuroras, kuris, esant reikalui, vadovauja tyrimui.

Suradus ar nustačius žmogų, ar jo buvimo vietą ar jo lavoną, nutraukiama jo paieška. Ši nuostata numatyta LR Civilinio proceso kodekse, žmogus teismo gali būti pripažintas mirusiu po 3 metų, jei nėra apie jį jokių duomenų, jis buvo ieškomas policijos ir t.t“, – dėstė specialistė.

Dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorė G. Blažytė primena, jog ypač svarbu, kad išvažiuojantys į užsienį paliktų koordinates savo artimiesiems, taip pat asmenų, kurie padėjo surasti darbą kontaktus. Patariama palikti ir asmens dokumento kopijas.

„Mūsų centras yra nevyriausybinė organizacija ir mes paieškų neatliekame, tačiau teikiame psichologinę pagalbą nemokamu telefonu 8 800 26161. Paskambinusiems artimiesiems pirmiausia patariame nedelsiant kreiptis į policiją, nes tik tokiu būdu galės imtis oficialių paieškos kelių.

Kuomet paieška yra paskelbiama oficialiai, mūsų centras talpina nuotraukas ir dingusio asmens duomenis mūsų internetiniame puslapyje. Mes taip pat bendradarbiaujame su privačia praktika užsiimančia organizacija. Surasti artimąjį per policiją užtrunka, tad žmonės imasi pačių įvairiausių būdų“, – sakė G. Blažytė.