Antradienį Klaipėdos apygardos teisme pusdienį klausytasi Henriko Daktaro kalbos, kurios esmė – kaltinimai išgalvoti savo kailį sukančių nusikaltėlių

Pirmą kartą prisipažino kaltu

Daugiau nei 20 nusikaltimų inkriminavusius jam policininkus bei prokurorus H.Daktaras vadino falsifikatoriais bei kaip galėjo dėstė, jog yra kaltas tik dėl vienintelio nusikaltimo.

„Kiek kartų buvau uždarytas ir teisiamas, niekada ir nieko nepripažinau. O dabar lenkiu galvą prieš Bulgarijos pareigūnus ir neneigiu – gyvenau su padirbtais dokumentais, ir jie mane pagavo už rankos. Ten buvau Kęstutis Šimkus. Bulgarijoje visą pakrantę supirkę rusai ir latviai. Ten bet kurioje kavinėje gali užsisakyti dokumentą. 100 ar 200 eurų, ir turi. Tokie du latviai padarė. Dar siūlė latvišką dokumentą, bet aš pasirinkau lietuvišką, nes jei pagautų, nė žodžio latvių kalba nepasakyčiau“, – atviravo H.Daktaras.

Bulgarijos pareigūnai paėmė tik dviejų kauniečio pirštų atspaudus ir pasakė tikrąją jo asmenybę.

„Taip vėl tapau Henriku Daktaru“, – šmaikštavo teisiamasis.

Jis tikino, jog pabėgo baimindamasis, kad bus nušautas „Aro“ vyrų ir palygino save su ieškomiausiu Lietuvos nusikaltėliu Romu Zamolskiu, kurį esą nušovė pareigūnai.

„Į mano namo tvorą šaudė, į kiemą metė granatą. Norėjo, kad išeičiau aiškintis. Būtų nušovę ir gavę premiją. Dabar visai kita pareigūnų karta. Jie patys sakė – jei nusižudyčiau, problemos baigtųsi“, – aiškino svarbiausiasis bylos kaltinamasis.

Kaltas tuo, kad yra Daktaras

Kaltinimus subūrus nusikalstamą grupuotę, jai vadovavus, turėjus ginklų, rinkus pinigus į bendrą kasą saviems už grotų šelpti bei pareigūnams papirkti H.Daktaras neigė.

„Kiek galima iš manęs tyčiotis? Kai buvo teisiama brolių Čiapų gauja, mane vadino jos vadeiva. Dabar aš – „Šampaninių“ vadas. Čia buvo kalbėta, kad Kaune tais lakais buvo ne mažiau 33 gaujų, negi visų jų vadeiva būsiu vadinamas?“ – tikino H.Daktaras.

Jis aiškino, kad monstrą iš jo padarė vienoje barikadų pusėje esantys pareigūnai ir žurnalistai, o daugelį liudijimų prieš jį vadino pramanais ir šmeižtu.

Apibūdindamas save H.Daktaras teigė esąs šeimos žmogus, šventes švęsdavęs su žmona ir vaikais. Kaltinimai ant jo galvos esą griūna nuo jaunystės vien todėl, kad didžiulėje jo tėvo šeimoje be penkių seserų buvo aštuoni broliai. O tarp jų buvę ir mokytų žmonių, ir nusikaltėlių.

„Aš – ne iš grupuotės. Aš – Daktaras. Kai mane pagaudavo, senieji pareigūnai patys sakydavo, kad sodino mano tėvą ar dėdę. Du kartus bandžiau išeiti į kariuomenę, bet pasodino už chuliganizmą. Sodino ne už nusikaltimus, o už tai, kad esu Daktaras“, – emocingai aiškino kaltinamasis, vis įterpdamas vaizdingą posakį ar palyginimą.

Siūlė pirkti net šarvuotį

Pasakodamas apie 1992-uosius, kai, pasak kaltinimo, jau buvo subūręs gaują, H.Daktaras minėjo, jog pirmuosius pinigus drauge su žmona uždirbo megzdamas megztinius.

„Esu garbingas ir niekam neskolingas, tik man skolingi. Dėjom pinigus į krūvą, bet tai buvo pinigai spiritui pirkti. Šitą biznį pasiūlė Vidmantas Gudzinskas. Dar komunistų laikais supratau, kad draugų negali būti. Aš pats sau vienas, ir „obščiaka“ man yra mano paties kišenė, iš jos jei ką ir šildžiau, tai tik save“, – juokaudamas dėstė H.Daktaras.

Jis prisiminė tuos laikus, kai sovietinė kariuomenė traukėsi iš Lietuvos, o jos kariškiai „Vilijos“ restorane parduodavo viską, ką tik turėjo, o kartą net ratinį šarvuotąjį transporterį, vadinamą BTR, pasiūlė.

Liudijimą apie sąsiuvinį, kuriame būdavę įrašoma, kada, kas ir kokį automobilį atėmė ar pavogė, teisiamasis atrėmė: „Aš ne toks durnas ir ne žydelis, kad tokius dalykus į sąsiuvinius rašyčiau. Melas! Šmeižtas! Daugybė dalykų man paišoma tuo metu, kai aš sėdėjau mirtininkų kameroje“.

Mongolą vadino mylimu broliu

<p>Komentuodamas kaltinimus nužudžius kelis žmones, tarp jų ir savo giminaitį Rimantą Ganusauską bei verslininką Sigitą Čiapą, H.Daktaras tikino, kad su šiais vyrais jį siejo patys geriausi santykiai ir norėti jų mirties jie neturėjęs tikslo bei motyvo.</p>

„Rimas man buvo kaip brolis, gerbiau jį. Tiesa, jis buvo vadinamas skolintų pinigų milijonieriumi. Toks jo būdas. Su Mongolu iki 1994 metų pavasario susitikdavau pas jo babulką. Jis slėpėsi ne nuo manęs, o nuo teisėsaugos. O jo žmona Loreta mane apkalba, nes nesutikau jų vestuvėse būti piršliu, tiesiai pasakiau, kad ji – barakuda. Nekentė ji manęs. Gal pati Italijoje jį iki šiol slepia“, – dėstė savo versijas apie R.Ganusausko nužudymą šio kauniečio žmogžudyste kaltinamas H.Daktaras.

Panašu, kad patvirtinti versiją, jog R.Ganusauskas vis dar gyvas ir sveikas, nori patvirtinti ir iki gyvos galvos nuteistas Vladas Beleckas.

Teismui vakar buvo pateikti du šio vyro Daktarų šeimai atsiųsti laiškai. Juose V.Beleckas pasakoja, kad pažinojo R.Ganusauską, nes šis iš jo yra pirkęs paveikslų. Bene 1995 metais abu vyrai buvo susitikę.

Laiškai prijungti prie bylos, tačiau valstybės kaltintojui panašu, kad iki gyvos galvos kalintis kaunietis nori paįvairinti savo gyvenimą kelionėmis į Klaipėdos apygardos teismą.

S.Čiapą nušovė už negrąžintą skolą

Kalbėdamas apie S.Čiapą H.Daktaras teigė, kad šis buvo geras jo draugas ir pavyzdys, kaip vystyti verslą.

„Kuo aš čia dėtas? Man nebuvo už ką jį žudyti. Žinau, kad S.Čiapas negrąžino verslininkui Gintarui Pluščiauskui pusketvirto milijono Vokietijos markių skolos ir užsakė šį nužudyti. Keršydamas už tai, jo draugas Valdas Jakutis galėjęs užsakyti S.Čiapo nužudymą. Aš tada sėdėjau, todėl negalėjau to padaryti. V.Gudzinskas yra baigęs fizikos institutą, jis – geras strategas, todėl ir surikiavo visas versijas mane apkaltinti“, – gynėsi nuo kaltinimų svarbiausias bylos kaltinamasis.