Josefas Schuetzas (Jozefas Šiucas) kaltinamas padėjęs nužudyti 3 518 kalinių Zachsenhauzeno stovykloje šiauriau Berlyno esančiame Oranienburge 1942–1945 metais. Jis yra seniausias žmogus, teisiamas už nacių nusikaltimus Antrojo pasaulinio karo metais.

Dabar Brandenburgo žemėje gyvenantis pensininkas viso teismo proceso metu neigė savo kaltę ir tvirtino „absoliučiai nieko“ nepadaręs, net nežinojęs apie šiurpius toje stovykloje vykdytus nusikaltimus.

„Nežinau, kodėl esu čia“, – drebančiu balsu pakartojo jis Vokietijos teismui.

Neįgaliojo vežimėlyje sėdėjęs J. Schuetzas tvirtino neturintis nieko bendra su tais žiauriais nusikaltimais ir „sakantis tiesą“.

Prokurorai teigia, kad jis kaip stovyklos sargybinis „sąmoningai ir noriai“ dalyvavo vykdant nusikaltimus, ir siekia jam penkerių metų įkalinimo bausmės.

Tačiau J. Schuetzo advokatas Stefanas Waterkampas (Štefanas Vaterkampas) sakė, kad nėra jokių nuotraukų, kuriose jis vilkėtų SS uniformą, todėl byla buvo pagrįsta „užuominomis“ apie jo galimą dalyvavimą.

„Dar 1973 metais tyrėjai turėjo informacijos apie jį, bet jo nepersekiojo. Tuo metu buvo galima išklausyti liudytojus, bet dabar visi jie mirę ar nebegali kalbėti“, – sakė St. Waterkampas.

Būtų klaida teismui bandyti „kompensuoti už ankstesnės teisėjų kartos klaidas“, teigė advokatas.

80 metų Antoine'as Grumbachas (Antuanas Grumbachas), kurio tėvas žuvo Zachsenhauzene, naujienų agentūrai AFP sakė, kad J. Schuetzas „nenori prisiminti“, ir pavadino tai „gynybos forma“.

Pasak jo, šis teismo procesas svarbus ne vien dėl „šimtamečio pasodinimo į kalėjimą“ – jis taip pat atskleidė įrodymų, kad Zachsenhauzenas buvo „eksperimentinė naikinimo stovykla“.

„Visi žiauriausi metodai buvo išrasti čia“, – sakė A. Grumbachas.

Teismo verdikto tikimasi antradienį.