Afganistanas šią savaitę žengė simbolinį, bet svarbų žingsnį, perimdamas saugumo kontrolę visoje šalyje. Tačiau JAV žurnalas „Newsweek“ įspėja, kad pasitraukus užsienio pajėgoms jam gresia narkotikų mafijos valdomos valstybės likimas.

Kuriasi šalia elito

Puštunabadas, skurdus, purvinas ir vėjo taršomas Ketos priemiestis, yra vienas iš Pakistano miestelių, kur apsigyvendavo Afganistano Talibano vadeivos, kai buvo išstumti iš savo tėvynės 2001 m. Vieno ar dviejų aukštų lūšnos spaudžiasi viena prie kitos palei siauras negrįstas gatves ir atvirus kanalizacijos kanalus. Sienos išpaišytos užrašais „Tegyvuoja mula Omaras!“ ir „Tegyvuoja Džihadas!“, daug kur plevėsuoja juodos ir baltos spalvų Talibano rėmėjų vėliavos.

Čia Talibano lyderiai galėjo nepastebimai gyventi ir koordinuoti pasipriešinimo judėjimą Afganistane. Bet pastaraisiais metais jie ėmė kraustytis kitur, į sparčiai augančius ir klestinčius miestus, tokius kaip Kliftonas, kur gyvena Pakistano elitas – verslininkai, pramogų verslo magnatai, menininkai ir politikai, nė neįtariantys, kad jų pašonėje įsikuria Talibano veikėjai.

O šie stato ir perka prašmatnius namus su graikiškomis kolonomis, sidabrinio atspalvio neperšaunamais stiklais ir trijų metrų aukščio mūrinėmis tvoromis su spygliuota viela. Anksčiau Talibano lyderiai buvo įsivaizduojami važinėjantys senais daužtais „Toyota Corolla“, o dabar jie vairuoja „Toyota Land Cruiser“ ir kitokius prabangius automobilius.

Turtų šaltinis – ne paslaptis

Kitaip tariant, Talibano vadovai šiandien gerokai turtingesni, nei buvo prieš keletą metų. Ir jų turtų šaltinis nėra paslaptis Afganistane bei Pakistane.

„Talibanas labiau nei bet kada anksčiau įsitraukęs į narkotikų prekybos skatinimą, finansavimą, organizavimą ir apsaugą, – JAV žurnalui “Newsweek„ sakė Helmando provincijos narkotikų kontrolės vadovas Ahmadas Wororas. – Narkotikai duoda sukilėliams pinigų, maisto, ginklų ir patogų gyvenimą Talibano lyderiams Ketoje, Karačyje bei Afganistane.“

Narkotikai jau ilgus metus yra svarbi Afganistano ekonomikos dalis, kurią kultivuoja karo vadai, korumpuoti valdininkai ir stambūs prekeiviai. Žemesnio rango Talibano vadovai taip pat iš jų pelnėsi, bet dabar įsitraukti nusprendė ir pagrindiniai lyderiai. Tad narkotikų prekyba taip prasismelkė į Talibano judėjimą, kad kyla realus pavojus, jog užsienio pajėgoms pasitraukus Afganistanas taps narkotikų mafijos valdoma valstybe.

Pajamos padvigubėjo

Praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pabaigoje Afganistanui tuomet vadovavęs Talibano lyderis mula Mohammedas Omaras uždraudė opijaus gamybą ir prekybą kaip haram – islamui prieštaraujantį elgesį.

Tačiau vietiniai Talibano vadai Helmande, Kandahare ir kituose regionuose, kuriuose auginamas opijus, nuo praėjusio dešimtmečio pradžios naudojosi šiuo verslu sukilėlių veiklai finansuoti, rinkdami iš opijaus augintojų 10 proc. mokestį. Anot Jungtinių Tautų narkotikų ir nusikalstamumo biuro (UNODC) >>> 2009 m. ataskaitos, šis mokestis talibams kasmet atnešdavo nuo 22 iki 44 mln. dolerių. Dar maždaug 70 mln. dolerių Talibanas surinko už narkotikų kolonų, važiuojančių per jų teritoriją, saugumą.

Bet pastaraisiais metais sukilėliai rimtai ėmėsi šio verslo. Jie skatina ūkininkus auginti opijų, skolina jiems pinigų sėkloms, superka derlių, perdirba jį į eksportuojamą opijų bei heroiną ir galiausiai transportuoja produkciją į Pakistaną arba Iraną, paprastai senomis tojotomis, kad liktų nepastebėti.

„Anksčiau Talibanas ateidavo tik 10 proc. tvarkdarių mokesčio arba pinigų už apsaugą, o dabar jie užėmė visą verslą nuo pradžios iki galo“, – žurnalui „Newsweek“ pasakojo Helmando provincijos žemesnio rango sukilėlių vadas, nenorėjęs atskleisti savo vardo. Bet jis žino, ką kalba, nes su visa šeima yra įtrauktas į šį verslą.

„Talibano lyderiai paskirstė savo kontroliuojamus rajonus į narkotikų zonas, paskyrė ten įtakingiausius savo vadus, – toliau pasakojo vyriškis. – Jie ne tik skatina ūkininkus auginti opijų, bet ir leidžia kiekvienos zonos vadams aktyviai įsitraukti į verslą.“

UNODC duomenimis, šiandien sukilėlių pajamos iš narkotikų siekia 200 mln. dolerių per metus.

Laboratorijos nepasiekiamos

Talibanas sutelkia dėmesį į narkotikų verslą per rudens sėjos sezoną. Vadai dažnai aprūpina ūkininkus sėklomis, trąšomis bei avansinėmis išmokomis ir užtikrina apsaugą.

„Daugelyje rajonų Talibanas skatina kaimiečius sodinti kiek įmanoma daugiau aguonų ir užtikrina ūkininkus, kad apsaugos juos nuo bet kokių valstybės bandymų naikinti pasėlius“, – aiškino Helmando provincijos kovos su narkotikais operatyvinės grupės vadovas Muhammadas Abdali.

UNODC duomenys rodo, kad valstybės pastangos naikinti aguonų pasėlius yra bergždžios: iš maždaug 120 tūkst. ha pernykščių pasėlių pavyko sunaikinti tik 6 proc. Sukilėliai taip pat įgudo paversti opijų heroino milteliais. Anot UNODC, prieš trejetą metų Afganistane veikė bemaž 500 heroino gamybos laboratorijų, o dabar – keliskart daugiau. Jos įrengiamos atokiose, sunkiai prieinamose ir Talibano kontroliuojamose teritorijose.

„Nei mes, nei JAV pajėgos negalime pasiekti šių teritorijų, – pripažino M.Abdali. – Tik JAV specialiosios paskirties būriai galėtų tai padaryti, bet narkotikai nėra jų atsakomybės sritis.“

Iš tiesų jau ilgą laiką diskutuojama, ar Jungtinės Valstijos ir kitos šalys turėtų skirti daugiau dėmesio narkotikų kontrolei Afganistane. Bet užsienio pajėgos visas pastangas deda saugumui užtikrinti ir Afganistano kariuomenei mokyti, todėl narkotikų gamyba ir prekyba niekada nebuvo dėmesio centre.

Derybų išvakarėse – kruvinas „pasisveikinimas“

Šiandien Katare planuojamos pirmos formalios derybos tarp Jungtinių Valstijų ir Talibano, kuriam atstovaus Tayyabas Agha, mulos Omaro dešinioji ranka. Jis, manoma, slapta gyvena Pakistane.

Vašingtonas siekia, kad Talibanas nutrauktų ryšius su „Al Qaeda“, pritartų JAV bazių buvimui Afganistane po 2014 m. ir jų nepultų. O Talibanas reikalauja išvesti visas užsienio pajėgas, paleisti JAV kontroliuojamuose kalėjimuose laikomus jo narius, taip pat leisti jam dalyvauti Afganistano politiniame gyvenime, turėti savo atstovų kariuomenėje.

Praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Vašingtonas paskelbė apie planuojamas taikos derybas su sukilėliais, į Bagramo oro pajėgų bazę naktį į trečiadienį buvo paleistos dvi raketos. Jos sukėlė didelį gaisrą ir pražudė keturis JAV kareivius, o dar šešis sužeidė. Talibanas prisiėmė atsakomybę už šią ataką.

Kilus ginčui dėl derybų su Talibanu, Afganistanas vakar sustabdė derybas su Jungtinėmis Valstijomis dėl sutarties, kuri leistų JAV kariams likti šalyje po 2014 m.