Prancūziška prabanga

Kai 2009 m. Ali Bongo tapo savo tėvo, Gaboną valdžiusio 42 metus, įpėdiniu, pirmiausia Paryžiuje įsigijo prabangių automobilių – „Bentleys“, „Rolls Royces“, „Mercedes Maybach“. Sorbonos universiteto absolvento trauką prabangiems automobiliams galima suprasti: kai turi bent 20 prabangių rūmų ir apartamentų, ką reiškia vien jau už 98 mln. eurų pirktas istorinis Pozzo di Borgo šeimos viešbutis, negali važinėti metro.

Rugpjūčio pabaigoje A. Bongo pasaka baigėsi. Prezidentą nuvertė tolimas pusbrolis, o 64 metų valstybės vadovas ne tik patyrė insultą, bet kurį laiką ir buvo sulaikytas. Laisvę jis atgavo, tačiau į Prancūziją, kur jo šeimai priklauso ne tik nekilnojamasis turtas Paryžiuje, bet ir vienuolika vilų Žydrojoje pakrantėje, vargiai benukeliaus.

Prancūzijoje buvusio prezidento ir dar devynių jo brolių ir seserų vardus linksniuoja teisėsauga, tirianti pinigų plovimo, korupcijos ir grobstymo atvejus.

Turtai: A. Bongas ir prabangus XVII a. menantis kompleksas „Hôtel de Soyecourt“ Paryžiuje, kurį, Prancūzijos žiniasklaidos teigimu, 2010 m. jis įsigijo už 100 mln. eurų. / Moonik / „Wikipedia“ nuotr.

Lagaminai pinigų

Milijonai, be kurių nebūtų nei rūmų, nei rolsroisų, – komisiniai, gauti iš naftos bendrovės „Total Energies“ pirmtakės „Elf Aquitaine“ ir, spėjama, iš vystymuisi skirtų Prancūzijos pagalbos fondų. Naftos turtingą šalį ilgus dešimtmečius valdęs A. Bongo tėvas mėgo girtis, esą siekdamas Prancūzijos vyriausybės palankumo finansuoja pracūzų politikus.

2011-aisiais Prancūzijos laikraščiai skelbė advokato Robert’o Bourgi pareiškimus, esą visi Penktosios Respublikos prezidentai, pradedant Georges’u Pompidou, iš Afrikos lyderių gaudavo lagaminų su pinigais, kuriuos panaudodavo savo rinkimų kampanijoms. Mainais esą Prancūzija buvusiose kolonijose dislokuodavo karių, kurie turėdavo apsaugoti tenykščius autokratus.

Nors, anot R. Bourgi, tokia praktika liovėsi 2005-aisiais, kai buvo pakeisti rinkimų finansavimo įstatymai, žurnalistas Pierre’as Péanas rašė, kad lagaminus su pinigais tas pats R. Bourgi gabeno ir tuomečiam vidaus reikalų ministrui kandidatui į prezidentus Nicolas Sarkozy.

Pasikeitė politinė kultūra

Nusikalstamų ryšių tarp buvusios kolonijos ir metropolijos kultūrai tašką padėti nusprendė Kovos su korupcija asociacija „Transparency International“, 2007 m. pirmą kartą pateikusi ieškinį dėl už neteisėtais keliais įsigytas lėšas pirkto būsto konfiskavimo. Tąkart kovotojai su korupcija taikėsi į Pusiaujo Gvinėjos, Kongo, Džibučio ir Gabono autokratus.

Žiniasklaida cituoja „Transparency International“ advokatą Williamą Bourdoną: esą pasiuntiniai iš Gabono įtartinai interjero įmonei „Atelier 74“ perdavė grynųjų lagaminuose. Vėliau pinigai atsidūrė Bongo klanui priklausančioje Prancūzijos banko „BNP Paribas“ sąskaitoje: skirtingi šaltiniai turtą vertina nuo 85 iki 460 mln. eurų.

Vien Prancūzijoje, „Transparency International“ duomenimis, yra bent 33 daugiau ar mažiau prabangių nekilnojamojo turto objektų, priklausančių Bongo klanui.

Tačiau prieš šešiolika metų politinė kultūra dar nebuvo taip toli pažengusi teisingumo atkūrimo kryptimi kaip dabar. Per pastaruosius trejus ketverius metus kova su buvusių kolonijų kleptokratijos reiškiniu, pavadintu „bien mal acquis“ (pagal prancūzišką patarlę „bien mal acquis ne profite jamais“ – liet. negarbingai įgytas daiktas nepadaro turtingesnio), padarė pažangą. Be kita ko, tai susiję ir su pakitusiu Paryžiaus požiūriu į buvusias kolonijas valdančius autokratus: kone 400 Libervilyje dislokuoto prancūzų garnizono kareivių nepuolė ginti A. Bongo nuo perversmininkų.

Tad niekas neabejoja, kad teisingumas su Afrikos šalimis susijusių pinigų plovimo bylose ilgainiui bus atkurtas. Paryžiaus miesto taryba bando žengti dar toliau: paskelbė ketinimus konfiskuoti Afrikos autokratams priklausantį nekilnojamąjį turtą ir paversti juos socialiniais būstais. Miesto taryba paprašė šalies vyriausybės nupirkti būstų 7, 8 ir 16 Paryžiaus rajonuose. Pirmenybė gyventi būstuose esą būtų teikiama studentams iš Gabono.