Kitą savaitę diplomatų ir žiniasklaidos žvilgsnį prikaustys Bukareštas. Rumunijos sostinėje trečiadienį–penktadienį vyks NATO viršūnių susitikimas.

Bukarešte turėtų paaiškėti, ar trys Balkanų šalys – Kroatija, Makedonija ir Albanija – gaus kvietimą prisijungti prie NATO, ar Gruzijai ir Ukrainai bus leista prisijungti prie Aljanso narystės veiksmų plano. NATO viršūnių susitikime aistras turėtų pakaitinti ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasirodymas – kai kurie diplomatai mano, kad į Bukareštą jis atvyksta turėdamas slaptą misiją.

Bijo demokratijos plėtros?

Apie Ukrainos ir Gruzijos galimybes gauti kvietimą prisijungti prie Narystės veiksmų plano NATO vadovas kalba nenoriai. Susitikęs su Baltijos šalių žurnalistais NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis pabrėžė, kad sprendimas šiuo klausimu dar nėra priimtas.
„Nenoriu ir negaliu spėti, kaip baigsis NATO šalių diskusijos dėl Ukrainos ir Gruzijos. Aljanso užsienio reikalų ministrai svarsto šį klausimą, diskusijos tebevyksta“, – į detalesnes kalbas nenorėjo leistis NATO vadovas.
Užbėgdamas už akių galimiems klausimams apie vadinamąją Rusijos kortą Aljansui priimant sprendimus dėl minėtų posovietinių šalių narystės kariniame bloke J.de Hoopas Schefferis pabrėžė, kad sprendimus dėl NATO plėtros priima tik 26 Aljanso valstybės. „Jokia trečioji šalis neturi veto šiuo klausimu“, – tikino generalinis sekretorius.
Tiesa, vėliau jis subtiliai sukritikavo Rusijos priešinimąsi Aljanso plėtrai.
„Mūsų partneriai Rusijoje tai vaidina NATO ekspansija, tačiau aš – Aljanso plėtra. Dažnai cituoju Estijos vadovą Toomą Hendriką Ilvesą, kuris kartą pasakė: „Ar valstybė turėtų bijoti NATO plėtros, jeigu įstatymo viršenybė ir demokratija priartėja prie jos sienų?“ Cituoju Estijos prezidentą, nes manau, kad jis teisus taip sakydamas“, – sakė NATO vadovas.

Aljansas susiskaldęs

Diplomatiniai šaltiniai Briuselyje tikina, kad Gruzijos ir Ukrainos norui gauti Narystės veiksmų planą gali sutrukdyti itin skeptiškai šiuo klausimu nusiteikusi Vokietija ir atsargi Prancūzija. Pareigūnai primena, kad šias dvi Europos galiūnes su Rusija sieja bendri energetikos projektai (pvz., Šiaurės dujotiekis Baltijos jūros dugnu) ir buvusių šalių vadovų (Gerhardo Schröderio ir Jacques’o Chiraco) asmeniniai santykiai su prezidentu V.Putinu, o tai jas taip pat skatina neremti Gruzijos ir Ukrainos narystės Aljanse.
„Vokietija siekia įtraukti Rusiją sprendžiant Europos reikalus. Tai Baltijos šalims gali nepatikti, tačiau Berlyne šiuo metu vyrauja būtent toks požiūris. Todėl Rusiją vokiečiai vertina kitaip, šiuo klausimu (dėl Ukrainos ir Gruzijos narystės planų – V.B.) jie turi skirtingą požiūrį ir prioritetus“, – „Vilniaus dienai“ sakė aukštas pareigas einantis NATO pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės.
Kovo pradžioje, praėjus dviem dienoms po susitikimo su Rusijos prezidentu V.Putinu, Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad šalys, įsitraukusios į regioninius ir tarptautinius konfliktus, negali tapti NATO narėmis. Tai aiškus nepritarimo ženklas dėl Gruzijos, kurios autonominės respublikos Abchazija ir Pietų Osetija jau dešimtmetį yra faktiškai nepriklausomos.
Be to, įtakingas britų dienraštis „The Financial Times“, remdamasis diplomatiniais šaltiniais, pranešė, kad be Vokietijos ir Prancūzijos, Ukrainos ir Gruzijos prisijungimui prie Narystės veiksmų plano nepritaria Graikija, Italija, Norvegija ir Ispanija.
Briuselyje „Vilniaus dienos“ kalbinti diplomatai prasitarė, kad Gruziją ir Ukrainą, be tradicinių šių valstybių rėmėjų Lenkijos ir Baltijos šalių, taip pat aktyviai remia Bulgarija, Rumunija, Čekija, Kanada, Turkija ir Jungtinės Valstijos.
Lietuvos ambasadorius prie NATO Linas Linkevičius aiškino, kad net jei Ukraina ir Gruzija bus pakviestos prisidėti prie Narystės veiksmų plano, tai nereiškia, kad artimiausiu metu jos būtinai taps NATO narėmis.
„Tai viso labo tik planas, o ne bilietas į narystę. Štai, pavyzdžiui, Makedonija ir Albanija jau daugybę metų vykdo šį Narystės veiksmų planą ir net dabar niekas nežino, ar šios šalys Bukarešte bus pakviestos į Aljansą“, – „Vilniaus dienai“ teigė L.Linkevičius.

Graikijai kliūva vardas

Vis dėlto dėl Albanijos, Kroatijos ir Makedonijos galimybių būti pakviestoms prisijungti prie Aljanso Briuselyje kalbama optimistiškiau. NATO generalinis sekretorius tikino, kad nors tvirtų garantijų nėra, Aljanso užsienio reikalų ministrai šiuo klausimu nusiteikę gana teigiamai. Daugiau diskusijų, pasak J.de Hoopo Schefferio, sulaukiama dėl Makedonijos.
Ši šalis, kaip žinoma, tarptautinėse organizacijose oficialiai vadinama Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija. Jos narystę gali blokuoti NATO narė Graikija, kuri nesutinka, kad šalis būtų vadinama tiesiog Makedonija. Mat taip vadinama viena Graikijos provincijų.
„Mums reikia sprendimo dėl valstybės vardo. Tai nėra NATO atsakomybė – Atėnams ir Skopjė tarpininkauja Jungtinės Tautos. Kol kas šiuo klausimu sprendimas dar nepriimtas, tačiau dvi savaitės yra ilgas laikas politikai, todėl sprendimas dar gali būti surastas“, – beveik prieš dvi savaites sakė J.de Hoopas Schefferis.

Nerimas dėl Rusijos caro

Į Bukarešto susitikimą ketina atvykti ir kadenciją baigiantis Rusijos prezidentas V.Putinas. Pasak J.de Hoopo Schefferio, pirmą kartą po dešimties metų bus surengta bendra Rusijos ir NATO taryba. Šiame susitikime dalyvaus aukščiausi Aljanso šalių ir Rusijos valdžios pareigūnai. „Susitikime aptarsime klausimus, kurie Rusijos ir NATO vertinami skirtingai. Tarp svarstytinų klausimų – konvencinių pajėgų buvimas Europoje, Kosovo ateitis, priešraketinės gynybos problema, taip pat NATO plėtra“, – planuojamą darbotvarkę nurodė Aljanso vadovas.
Tarp diplomatų iki šiol netyla svarstymai, dėl kokių priežasčių Rusijos vadovas nusprendė atvykti į NATO viršūnių susitikimą Bukarešte. Nors yra manančių, kad V.Putinas į Rumunijos sostinę atvyksta norėdamas parodyti gražų gestą ir taip pabrėžti, kad Maskva su Aljansu pasirengusi dirbti konstruktyviai, netrūksta ir įžvelgiančiųjų piktus Rusijos vadovo kėslus.
„Gali būti, kad jis čia atvyksta siekdamas patraukti žiniasklaidos dėmesį ir per ją sužlugdyti šį renginį. Labai tikėtina, kad V.Putinui atvykus, visa žiniasklaida skelbs: Putinas pasakė tą, Putinas sukritikavo NATO už tai… Taigi NATO viršūnių susitikimas bus apie tai, ką pasakė Rusijos vadovas“, – Briuselyje prasitarė aukštas NATO pareigūnas.
Per tris dienas truksiantį viršūnių susitikimą taip pat bus kalbama apie naujas grėsmes, vadinamas XXI a. iššūkiais, – kibernetinį ir energetinį saugumą. J.de Hoopo Schefferio teigimu, planuojama, kad Bukarešte Aljanso šalys suformuos bendrą NATO poziciją energetinio saugumo klausimu.
Lietuvos diplomatai viliasi, kad Rumunijos sostinėje turėtų daugiau paaiškėti NATO šalių požiūris į pasiūlymą mūsų šalyje kurti energetines grėsmes analizuosiantį Aljanso energetinio saugumo centrą.