Šiais religinės netolerancijos, ekstremizmo ir radikalizmo laikais „reikia išgirsti balsus, kurie skatina taiką ir supratimą“, – taip savo mintį, esą Tiranoje galėtų atsirasti savotiška Vatikano kopija, aiškino Albanijos premjeras Edi Rama. Principas tas pats: valstybė valstybėje, tik religija kita – šiitų bektašių.

Liberaliais musulmonais laikomi bektašiai laisvą Korano aiškinimą derina su mistika, krikščionybės elementais ir savo mirusių išminčių – dervišų – garbinimu. Jų mokymuose nėra jokių griežtų gyvenimo būdo taisyklių – draudimo vartoti alkoholį ar kiaulieną, specialių aprangos kodų ar moterims skirtų atskirų erdvių šventyklose. Tikima į Švenčiausiąją Trejybę, kurią sudaro Alachas, Mohamedas ir Ali, meldžiamasi vakare, po darbų.

Hadži Bektašio XIII a. įkurto ordino atstovai iki 1925 m. gyveno daugiausia osmaniškojoje Anatolijoje. Tarp bektašių buvo ir janyčarų – sultono sargybos, elitinių Osmanų kariuomenės dalinių narių. Tačiau, Turkijos valstybės įkūrėjui Kemaliui Atatürkui uždraudus visus dervišų ordinus, bektašiai savo centrą perkėlė į Albaniją.

Komunisto E. Hodžos laikais bektašių dervišai ir dvasiniai vadovai buvo persekiojami taip pat, kaip ir visų kitų religijų atstovai. Dauguma bektašių maldos namų, tekių, buvo sunaikinti – kai 1990 m. žlugo komunistų diktatūra, šalyje buvo likusios tik šešios tekės. Panaikinus religijos draudimą, Albanijoje bektašiai išgyveno renesansą, buvo atstatyta ar naujai pastatyta dešimtys tekių. Konservatyvūs sunitai ir šiitai bektašius vadina eretikais.

Bektašių ordino valstybės teritorija rytinėje Albanijos sostinės dalyje užimtų apie 11 ha.

Bektašių bendruomenės įkūrėju laikomas musulmonų mistikas, sufijus Hadži Bektašis (apie 1209–1217 m.) iš Chorasano. Skirtingais vertinimais, šiandien visame pasaulyje gali būti iki 20 mln. šią religiją išpažįstančių asmenų. Dauguma jų gyvena Turkijoje ir Balkanuose, Albanijoje bektašiai sudaro tik apie 5 proc. iš 2,4 mln. gyventojų.

Albanijos spaudos teigimu, pagal E. Ramos ir šiitų bektašių ordino vadovo Baba Mondi susitarimą, pastarasis (pasaulietiniu vardu Edmondas Brahimajus) taptų naujos nykštukinės valstybės lyderiu. Musulmoniškasis vatikanas turėtų apibrėžtas išorės sienas, savo administraciją, pasus. Būsimos suverenios Bektašių ordino valstybės teritorija rytinėje Albanijos sostinės dalyje užimtų apie 11 ha – maždaug ketvirtadalį Vatikano teritorijos. Šiuo metu Bektašių centrui priklauso susirinkimų ir maldos salė, ordino istorijos muziejus, poliklinika, archyvas ir administraciniai pastatai.

Anot E. Ramos, vietos ir užsienio ekspertai jau rengia atitinkamą įstatymo projektą, kuriam socialistų kontroliuojamas parlamentas greičiausiai pritartų. Tiesa, keisti reikėtų ir konstituciją, kurioje teigiama, kad šalis yra „vieninga ir nedaloma“.

Apžvalgininkų manymu, tokiu šiems laikams originaliu pasiūlymu jau vienuoliktus metus Albanijos Vyriausybei vadovaujantis E. Rama veikiausiai tikisi pagerinti savo įvaizdį, suteikti jam daugiau liberalumo. Jei šis projektas pavyktų, tapdama ES nare Albanija atsineštų ir labai originalų kraitį – kiek užsienio šalių pripažintų Bektašių valstybę, kol kas labai atviras klausimas.

„Galbūt visi sakys: „Šis vaikinas išprotėjo.“ Tačiau jie dažnai taip sakydavo apie mane, man tai nerūpi. Svarbiausia, pamišęs ar ne, yra kovoti už gėrį“, – savo idėją laikraščiui „New York Times“ aiškino E. Rama.