Riaušininkai ar kovotojai už teisybę? Streikų ir protestų kaustomoje Graikijoje senas tradicijas turintys anarchistai, radikalūs kairieji ir antiglobalistai virsta paprastais chuliganais, kurių siautėjimas nusineša nekaltų gyvybę, rašo dienraštis "International Herald Tribune".

Naikina dėl naikinimo

Panagiotisas anarchistu tapo penkiolikos. Jam patiko be valdžios gyvenančios visuomenės ir socialinio teisingumo idėjos. Būdamas 26-erių jis svaidė akmenis, butelius ir Molotovo kokteilius per šimtus prieš vyriausybę nukreiptų demonstracijų. Veidą jaunuolis visada slėpdavo po kauke, rengdavosi juodai – kaip ir visi kiti riaušių kurstytojai, graikiškai vadinami "koukouloforoi".

Į ekonomikos duobę patekusioje Graikijoje nesiliauja protestai, kurie dažnai baigiasi susirėmimais su policija. Gegužės 5 d. per tokias riaušes buvo padegtas vienas banko Atėnuose skyrius. Žuvo trys jauni jo darbuotojai.

Panagiotisas, kuriam dabar 41-i, tikina suprantantis ir užjaučiantis aukų artimuosius.

"Mes nenusiteikę prieš prievartą, – gurkšnodamas viename anarchistų pamėgtame Atėnų bare kalbėjo jis. – Bet prieš nuspręsdami ją naudoti, mes pagalvosime šimtus kartų kaip ir kodėl. Tie vaikai gegužės 5 d. net akimirkai nesusimąstė. Jie tik naikina dėl naikinimo."

Miesto partizanai

Graikijoje "koukouloforoi" tradicija yra sena. Iš anarchistų, kairiųjų radikalų ir antiglobalistų gretų kilę jaunuoliai laikomi miesto partizanais. Tačiau dabar baiminamasi, kad jie bus ypač aktyvūs šią krizinę vasarą, kai šalyje neturėtų pritrūkti streikų ir protestų.

Labiausiai nerimą kelia tai, kad naujoji "koukouloforoi" karta dažnai turi kriminalinių polinkių ir savęs nesieja su jokia ideologija.

"Jie nėra disciplinuota grupė, kurią būtų lengva apibūdinti, – aiškino saugumo ekspertas profesorius Mary Bossisas. – Daugelis jų yra chuliganai arba plėšikai, arba labai pikti jauni žmonės, kurie nori viską naikinti."

"Sudeginsiu tave gyvą"

Antivyriausybinių protestų šaknys Graikijoje siekia 1946–1949 m. vykusį pilietinį karą ir 1967–1974 m. karinę diktatūrą, kai tūkstančiai studentų padėjo nuversti chuntą.

Riaušininkų mėgstamiausi taikiniai yra bankai, vyriausybės pastatai ir kiti gerovės bei galios simboliai.

Vis dėlto dauguma anarchistų nėra linkę į prievartą, nes tokie judėjimai vis daugiau sutraukia paauglių ir jaunimo iš pasiturinčių Atėnų priemiesčių. Jie palaiko ryšį vienas su kitu ir organizuojasi per trumpąsias mobiliojo telefono žinutes bei internetą, aktyviai naudoja ir socialinius tinklus, tokius kaip "Facebook".

Dauguma anarchistų pasmerkė gegužės 5-osios įvykius ir pripažįsta, kad jų revoliuciniai šūkiai dažnai klaidingai suprantami jaunų žmonių. Kai kurie net teigia, kad judėjimas sukūrė monstrą.

"Aš sudeginsiu tave gyvą", – vieno gegužės 5-osios riaušininko žodžius atpasakojo 44 metų knygų parduotuvės vadybininkas Vassilisas Chajiakovou. Jo parduotuvė, kaip ir minėtas bankas, buvo padegta.

Įdomiausia, kad vyras pats buvęs anarchistas. Būdamas devyniolikos jis mėtė akmenis į prancūzų nacionalistą Jeaną Marie Le Peną, o jo draugai svaidė Molotovo kokteilius.

Tuomet siekta socialinio teisingumo, teigė V.Chajiakovou, o dabartiniai protestai yra nulemti neapykantos.

"Nenoriu tikėti, kad žmonės, kurie svaidė į mus bombas ir nužudė tris žmones kaimynystėje, priklauso kokiai nors teisėtai ideologinei grupei, – kalbėjo buvęs anarchistas. – Žmonės, kurie įsiveržė į mūsų parduotuvę, norėjo žudyti dėl jaudulio. Tai visiškai nesusiję su revoliucija."

Kalčiausia valdžia ir policija?

21-ų studentas ir anarchistas Kostas prisipažino simpatizuojantis "koukouloforoi". Vaikinas gyvena su tėvais ir pasiturinčiai.

Jis ypač pasipiktino, kai Graikijos vyriausybė paprašė milijardinių paskolų iš Tarptautinio valiutos fondo ir ES. Pasak Kosto, kiekviena šių institucijų – beveidis, bedvasis viršininkas.

"Graikų politikai, o ne "koukouloforoi" yra nusikaltėliai," – šaukė jis viename mitingų.

Kaltinimų netrūksta ir policijai. "Jie vadina mus žudikais", – teigė vienos anarchistų grupės advokatė Yianna Kourtovik, papasakojusi, kad gegužės 5-osios vakarą policija surengė reidą ir sumušė kelis jos klientus.

Būtent tariamas policijos smurtas – penkiolikmečio paauglio žūtis – sukėlė vienus audringiausių protestų 2008-ųjų pabaigoje ir 2009 m. pradžioje.